2010–2014 metais nepaprastojo ir įgaliotojo Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje pareigas ėjęs P.Vaitiekūnas teigė, kad šiuo metu svarbiausia, jog kitų metų kovo 31 dieną Ukrainos prezidento rinkimai apskritai įvyktų.
Buvusio ambasadoriaus teigimu, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka yra aiškiai įvardijęs, kad šalies gali laukti Rusijos agresija iš Donbaso, Krymo, Padniestrės ir šiaurės.
„Porošenka sakė, kad šiandien kovai yra parengtos 39 brigados, eilė operatyvinių specialiosios paskirties dalinių. Jie, priešingai nei Krymo okupacijos atveju, yra vienareikšmiškai pasiruošę kovoti už tėvynę. Nuolaidų agresijos atveju nebus“, – sakė P.Vaitiekūnas ir pridūrė, kad, vis dėlto, ukrainiečiai nesugebėtų pasipriešinti atakoms iš oro – jie beveik neturi oro gynybos.
„Rusijos aviacija gali būti panaudota po didelio masto provokacijų, pavyzdžiui, kaltinimų masiniu žmonių žudymu. Ukrainiečiai to, be abejo, vengia ir niekada nedarys, tačiau (Rusija – red.) gali bandyti sukurti tokį vaizdą“, – skaitydamas paskaitą Rytų Europos studijų centre teigė jis.
Pasak P.Vaitiekūno, Ukrainos analitikai tikina, kad Rusijos provokacijų prieš rinkimus galima tikėtis pripažįstant Kijevo patriarchato nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dvasinis kapitalas: kodėl Ukraina atsiskiria nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios?
„Trečia kryptis, kuri eskaluojama jau dabar – Azovo jūros ir uostų blokada. Čia žmonės netenka darbų, dirba tik keturias dienas per savaitę, kroviniai neatplaukia ir neišplaukia. Žmonių nepasitenkinimas ten didėja“, – teigė buvęs ambasadorius ir pridūrė, kad Kijevas netiki, jog bus įvykdyta Juodosios jūros uostų blokada, tačiau jis pats nėra tuo užtikrintas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kijevo ir Maskvos konfliktas keliasi į Azovo jūrą: Ukraina skaičiuoja ekonominius nuostolius
P.Vaitiekūno teigimu, „vengrų tautinė mažuma bus stumiama į separatizmą, nors jokio separatizmo ten niekada nebuvo“.
„Jau dabar jaučiama, kad prezidentas Putinas investuoja į Ukrainos nacionalistų nusiteikimą prieš vengrų tautinę mažumą Užkarpatėje, taip pat galimas „žaliųjų žmogeliukų“ ar su skiriamaisiais ženklais pasirodymas“, – tikino buvęs ambasadorius.
Pasak jo, jei prezidentu bus išrinktas ne P.Porošenka, šalies Vakaruose bus bandoma eskaluoti nestabilumus „remiantis lozungu, kad Kijeve (į valdžią) atėjo ne tas“.
Šiuo metu tarp Kijevo ir Ukrainos vengrų tvyro įtampa dėl kalbos įstatymo, kuriuo po ketvirtos klasės tautinės mažumos turės mokytis ne gimtąja, o ukrainiečių kalba.
Jautriausia vieta P.Vaitiekūnas įvardijo kitąmet vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus.
„Ukrainos strategai sako, kad jie Rusijos agresijos eskalacijos iki rinkimų nemato, nes Rusijos karinės programos yra parengtos taip, kad tai įvykdyti būtų galima tik 2020–2022 metais“, – sakė jis.
Buvęs ambasadorius Ukrainoje teigė tikįs, kad dabartinis šalies vadovas P.Porošenka, jei pateks į antrąjį turą, gali būti perrinktas.
P.Vaitiekūnas: „Kad ir kaip tai būtų paradoksalu, Porošenka, pats būdamas oligarchas numeris vienas, turi realius šansus pabandyti sugriauti oligarchinę Ukrainos santvarką. Ir jis tai bando daryti.“
„Nors didžiąjai visuomenės daliai integracija į Europos Sąjungą ar NATO nėra pati svarbiausia, Porošenka įkūnija ne tik tęstinumą. Kad ir kaip tai būtų paradoksalu, Porošenka, pats būdamas oligarchas numeris vienas, turi realius šansus pabandyti sugriauti oligarchinę Ukrainos santvarką. Ir jis tai bando daryti“, – sakė buvęs ambasadorius.
Vakarų palaikymą turintis P.Porošenka prezidentu buvo išrinktas 2014 metais – po to, kai Maidano protestų metu buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Karas prieš Vakarus
Buvęs ambasadorius Ukrainoje įvardijo ir Lietuvos tikslą atremiant Rusijos agresiją.
„Mūsų tikslas yra aiškus: prezidento Putino politikos žlugimas turi prasidėti nuo Donbaso griuvėsių. Nereikia, kad jis ateitų griauti mūsų namų ar žudyti mūsų vaikų“, – tikino jis.
P.Vaitiekūnas, omenyje turėdamas buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodjimą Anglijos Solsberio mieste, keliose Europos šalyse išardytas Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) operacijas ir puolimą prieš JAV rinkimų sistemą, tikino, kad „šiuo metu vyksta partizaninis V.Putino karas prieš Vakarus“.
„Niekas negali pasakyti, ar prezidentas Putinas kontroliuoja pusiau karines, pusiau žvalgybines, pusiau valstybines, kibernetinės atakos struktūras. Vieni sako, kad kontroliuoja 100 proc., kiti sako, kad nevisiškai.
P.Vaitiekūnas: „Tačiau galima Rusijos agresija prieš Vakarus būtų partizaninio, neapibrėžto pobūdžio – kai nelabai aišku, kas tave užpuolė. Tik aišku, kad užpuolė, ir kad Kremlius visa tai gina ir pridengia.“
Tačiau galima Rusijos agresija prieš Vakarus būtų partizaninio, neapibrėžto pobūdžio – kai nelabai aišku, kas tave užpuolė. Tik aišku, kad užpuolė, ir kad Kremlius visa tai gina ir pridengia“, – tikino G.Vaitiekūnas.
Diskusijoje dalyvavęs seimo narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius teigė, kad diskusijose apie S.Skripalio apnuodijimą jis pastebi paradoksą.
„Kai kam atrodo, bent jau skaitant antraštes, kad tai buvo visiškas pravalas. Mano manymu, yra priešingai – tai yra Putino bandymas parodyti, kad jų reikia bijoti: juk kaip sakė analitikai po Krymo (okupacijos – red.), Rusija yra beprotė beždžionė su branduoline raketa rankoje. Tai – baisus, katastrofiškas trolinimas“, – sakė A.Kubilius.
