Pernai iš opozicinės Austrijos socialdemokratų partijos lyderio posto pasitraukęs Ch.Kernas anksčiau užsiminė, kad svarsto galimybę iškelti savo kandidatūrą kovoje dėl EK pirmininko posto.
Tačiau šeštadienį 52 metų politikas paskelbė baigiąs savo karjerą, nes „vidaus politikos žaidimai“ nustelbia svarbius debatus dėl Europos Parlamento rinkimų kitų metų gegužę.
„Buvusiam vyriausybės vadovui neįmanoma palikti vietinės politinės scenos“, – Vienoje sakė jis.
Kitų metų EP rinkimus apibūdinęs kaip „didžiausią kovą dėl mūsų žemyno ateities“, Ch.Kernas sakė, jog Europa turi susivienyti, kad neužleistų kontrolės kraštutinių dešiniųjų ir dešiniojo sparno partijoms.
Ch.Kernas Austrijos kancleriu tapo 2016-aisiais, bet pernai pirmalaikiuose rinkimuose pralaimėjo konservatoriams ir jų lyderiui Sebastianui Kurzui.
J.-C.Junckerio kadencija baigiasi 2019-ųjų spalį. Rinkimų sistema numato, kad didžiausia EP frakcija po rinkimų nominuoja kandidatą į EK pirmininko postą.
Savo kandidatūrą jau iškėlė EK vicepirmininkas slovakas Marošas Ševčovičius, atstovaujantis antrai pagal dydį EP socialistų ir demokratų frakcijai.
Tuo tarpu Europos liaudies partijos (EPP) lyderis vokietis Manfredas Weberis turi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paramą bei šiuo metu yra laikomas favoritu tapti J. -C.Junckerio įpėdiniu.
Be to, tarp EPP kandidatų praėjusią savaitę susidomėjimą EK pirmininko postu pareiškė ir buvęs Suomijos ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas.
