Jurijus Garavskis interviu tik dar labiau sustiprino įtarimus, kad prezidento Aliaksandro Lukašenkos prižiūrimos saugumo pajėgos yra susijusios su opozicijos lyderio Viktoro Gončiaro, verslininko Anatolijaus Krasovskio ir dar dviejų vyrų dingimu 1999 ir 2000 metais.
J.Havarskis interviu „Deutsche Welle“ teigė, kad dešimtajame dešimtmetyje jis tarnavo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Specialiajame greito reagavimo būryje.
Pasak buvusio pareigūno, jis dalyvavo buvusio vidaus reikalų ministro Jurijaus Zacharankos pagrobime 1999-ųjų gegužės 7-ąją Minske. Esą J.Zacharanka buvo nuvežtas į karinę bazę už miesto, jį nušovė aukštesnio rango pareigūnas.
J.Garavskis tikina dalyvavęs buvusio Centrinės rinkimų komisijos vadovo V.Gončiaro ir opoziciją rėmusio verslininko A.Krasovskio pagrobimuose 1999 metų rugsėjį.
Esą abu vyrai buvo nuvežti į karinę bazę, nužudyti, o jų kūnai palaidoti miške iškastose duobėse.
A.Gončiaras – buvęs A.Lukašenkos kampanijos pareigūnas, vėliau prisijungęs prie opozicijos.
Vyrų artimieji viešai pareiškė manantys, kad jie buvo pagrobti dėl politinių priežasčių, kaltino vyriausybės pareigūnus prie to prisidėjus.
„Deutsche Welle“ rašo, kad šiuo metu A.Garavskis gyvena vokiškai kalbančioje Europos šalyje, kurioje siekia politinio prieglobsčio.
Ši informacija sukėlė sensaciją Baltarusijos, kurią nuo 1994-ųjų valdo A.Lukašenka, nepriklausomoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Baltarusijos Tyrimų komitetas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „aiškinasi“ minėtą pranešimą.
D.Pavličenka, reaguodamas į jam mestus kaltinimus, portalui „Tut.by“ sakė, kad J.Garavskis niekuomet netarnavo SOBR, „neturėjo ypatingo intelekto“, o 1999 metais esą sėdėjo kalėjime.
J.Garavskis savo ruožtu tvirtina turintis dokumentus, įrodančius, kad dirbo SOBR.
„Puiki galimybė“ Europos teisingumui
A.Lukašenkos kritikai sako, kad šiame interviu pasirodžiusi informacija yra galimybė patraukti atsakomybėn žmogų, kuris Vakaruose dažnai vadinamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.
„Europos teisingumas turi puikią galimybę pradėti nepriklausomą tyrimą dėl politinių dingimų Baltarusijoje“, – opoziciniam portalui „Chartija 97“ sakė opozicijos lyderis Andrejus Sanikovas.
A.Sanikovas 2010 metais varžėsi su A.Lukašenka dėl prezidento posto, o vėliau praleido kelerius metus už grotų.
2000 metais Baltarusijoje dingo ir ketvirtoji auka, žurnalistas Dmitrijus Zavadskis.
J.Garavskis tvirtino, kad tą dieną, kai buvo pagrobtas D.Zavadskis, jis nedirbo, bet detaliai papasakojo, kas, jo teigimu, nutiko kitiems trims – J.Zacharčenkai, V.Gončarui ir A.Krasovskiui.
20 metų trukę tyrimai dėl jų dingimo buvo sustabdyti anksčiau šiemet.
Savo straipsnyje „Deutsche Welle“ nurodė, kad J.Garavskis 2018-aisiais išvyko iš Baltarusijos, o šiuo metu gyvena kitoje Europos valstybėje ir laukia sprendimo dėl politinio prieglobsčio.
Žurnalistams jis sakė galįs papasakoti, kur įvykdytos J.Zacharčenkos, V.Gončaro ir A.Krasovskio žmogžudystės, ir parodė jiems jose dalyvavusių asmenų ir pavaldumo schemas.
„Jų kūnai tikriausiai suiro, bet kaulai turėtų ten būti“, – teigė J.Garavskis. Vis dėlto, jo teigimu, įsakymai pagrobti tuos asmenis, nebuvo rašytiniai dokumentai.
„Niekada nebuvo jokio rašytinio, jokio vaizdinio patvirtinimo. Visi įsakymai buvo žodiniai – spėju, [jie buvo] paremti prezidento Lukašenkos norais“, – tvirtino vyras.
„Atgailauju ir jaučiuosi kaltas, – sakė J.Garavskis vokiečių transliuotojui. – Jaučiu, kad jei tie žmonės būtų likę gyvi, Baltarusijoje viskas būtų kitaip.“
