Dar pernai jis peikė „žymius mūsų pačių elito narius“, kad jie „dirba mūsų priešų darbą už juos“, nes „pasisako už „Huawei“ ir „atsisako skelbti rimtus mokslinius tyrimus, kuriuose abejojama Kinijos pasakojimu apie Covid-19 kilmę“. Taigi, nereikėtų tikėtis, kad jis su Vokietija elgsis švelniai po to, kai Rusija perėmė neeilinį slapto šalies karinių oro pajėgų vadovo ir trijų pavaldinių pokalbio įrašą.
Iš tiesų, buvusiam karo žvalgui tai nepatiko: „Jūs žinote taip pat gerai, kaip ir aš, kad jų saugumo rezultatai yra siaubingi. Tiesą sakant, tai gana šokiruoja“, – kalbėdamas su „Politico“ šyptelėjo R.Dearlove'as.
„Angela Merkel buvo pagarsėjusi besielgianti kaip eilinis pilietis, Vokietijai vadovavusi mobiliuoju telefonu. Taigi galite būti tikri, kad rusai jos klausėsi – ir tikriausiai tebesiklauso. Manau, kad Vokietijos problema yra ta, kad šalis dabar yra temperamentinga pacifistė ir niekada rimtai nežiūrėjo į saugumą“, – pridūrė jis.
Tačiau Vokietija – ne vienintelis 79-erių R.Dearlove'o nerimo šaltinis. Jis taip pat nerimauja dėl bendros Vakarų nepasirengimo ir nestabilumo būklės.
Kalbant apie Vokietiją, negalima sakyti, kad „nėra žmonių, kurie į tai žiūri rimtai, tačiau jie sudaro mažą mažumą“, – sakė R.Dearlove'as. Po to jis paminėjo Augustą Hanningą, buvusį Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND prezidentą – ir asmeninį draugą – kaip vieną iš asmenų, kurie tai daro. O pats A.Hanningas įspėjo, kad Rusijos vykdytas itin jautraus konferencinio pokalbio pasiklausymas greičiausiai yra tik „ledkalnio viršūnė“.
Būdamas MI6 vadovu, R.Dearlove'as labai kruopščiai rinkosi, kuo dalytis su BND, nes baiminosi, kad tai pernelyg lengvai nutekės į Rusiją. „Buvo tam tikrų labai slaptų dalykų, kurių nebūtume jiems perdavę jokiu būdu“, – sakė jis.
Tačiau atsižvelgiant į Vokietijos vaidmenį Vakarams remiant Ukrainą, dabartiniam MI6 vadovui Richardui Moore'ui gali būti sunkiau suturėti tokią žvalgybinę informaciją. „Vokiečiai bus labai susinervinę ir pasimetę, kaip toliau elgtis, ir desperatiškai norės gauti gaires“, – sakė R.Dearlove'as.
„Esame įsitraukę į pilkąjį karą su Rusija“
Tačiau į pensiją išėjusiam žvalgybos vadovui ypatingą susirūpinimą kelia ne tik Vokietija, bet ir Didžioji Britanija.
Kalbant apie Jungtinę Karalystę, R.Dearlove'as įžvelgia atotrūkį tarp žodžių ir veiksmų, tarp perspėjimų, pavyzdžiui, gynybos valstybės sekretoriaus Granto Shappso pareiškimo, kad Didžioji Britanija turi nuspręsti, „ar pasiduoti problemų jūrai, ar daryti viską, ką galime, kad užkirstume kelią pavojui“, ir realių veiksmų, kad būtų pasirengusi.
„Jei čia, Jungtinėje Karalystėje, gatvėje sustabdytumėte bet kurį žmogų ir paklaustumėte, ar jis mano, kad Didžioji Britanija kariauja, jis pažiūrėtų į jus kaip į beprotį, – sakė R.Dearlove'as. – Tačiau mes kariaujame – esame įsitraukę į pilkąjį karą su Rusija, ir aš stengiuosi tai priminti žmonėms.“
R.Dearlove'as piktinasi Didžiosios Britanijos gynybos išlaidomis ir mano, kad jų tiesiog nepakanka Rusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms atremti. Praėjusią savaitę paskelbtame pavasario biudžete kancleris Jeremy Huntas paskelbė, kad Britanijos ginkluotosioms pajėgoms iš karto nebus skiriama naujų lėšų, o dėl fiskalinio spaudimo, Nacionalinės sveikatos tarnybos poreikių ir prioritetinių mokesčių mažinimo nuspręsta išlaikyti 2 proc. nacionalinių pajamų dydžio išlaidas gynybai.
Tačiau, pasak Malcolmo Chalmerso iš Karališkojo jungtinių tarnybų instituto, realiai tai reiškia sumažėjimą ir greičiausiai reikš pajėgumų mažinimą.
„Visa kita, kas nėra branduolinių pajėgų biudžeto dalis, patirs didelį spaudimą“, – sakė M.Chalmersas. „Vyriausybei teks priimti nemalonius trumpalaikius sprendimus dėl įvairių įprastinės įrangos pajėgumų tuo metu, kai karas Ukrainoje signalizuoja apie praleistas galimybes, į kurias mūsų ginkluotosioms pajėgoms akivaizdžiai reikia daugiau investuoti“, – pridūrė jis.
R.Dearlove‘as antrina M.Chalmersui. „Turime priimti sunkius sprendimus, ir bijau, kad mūsų laukia sunkūs sprendimai. Turėtume išleisti bent 2,5 proc.“, – sakė jis. „Mums skubiai reikia statyti daugiau laivų. Mums reikia daug didesnio laivyno. Ir mums reikia daugiau karių sausumoje, dėl Dievo meilės“, – sumurmėjo jis, pažymėdamas, kad karas Ukrainoje parodė kovinės jėgos svarbą.
Baltijos šalys – paguoda, Lenkijai – pagyrimas
Vis dėlto buvęs MI6 vadovas šiek tiek guodžiasi tuo, ką daro Vidurio Europos ir Baltijos šalys, ir ypač giria Lenkiją, kuri pasiekė rekordiškai aukštą gynybos išlaidų lygį NATO. Šiuo metu Lenkija gynybai skiria beveik 4 proc. BVP, o prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę perspėjo, kad „Rusijos imperialistinės ambicijos ir agresyvus revizionizmas stumia Maskvą į tiesioginę konfrontaciją su NATO, Vakarais ir galiausiai su visu laisvuoju pasauliu“.
Rusijai pereinant prie karo ekonomikos ir skiriant beveik 30 proc. savo metinio biudžeto ginkluotei, atėjo laikas visoms NATO narėms siekti gynybai skirti 3 proc. savo BVP, sakė A.Duda.
R.Dearlove'as mano, kad toks išlaidų gynybai didinimas taip pat yra būtina „apsauga nuo Donaldo Trumpo“. „Jei [buvęs JAV prezidentas Donaldas] Trumpas ateis į valdžią, iki to laiko dauguma NATO narių arba atitiks, arba viršys 2 proc. savo BVP išlaidas gynybai“, – sakė jis. O tai turėtų padėti susidoroti su tuo, kad Baltuosiuose rūmuose dar vieną kadenciją dirbs ilgametis NATO kritikas.
„Situacija visai kitokia nei pirmą kartą. Pritariu tam, ką D.Trumpas darė per pirmąją kadenciją, iškeikdamas NATO, ypač vokiečius. Jei vokiečiai iš tiesų pradėtų rimtai skirti lėšų ginklavimuisi – o tai jie turėtų daryti dėl savo ekonomikos dydžio – tai būtų paskatintų permainas“, – sakė jis.
Tačiau R.Dearlove'as, kuris 1999-2004 m. vadovavo MI6, nevienareikšmiškai vertina D.Trumpą, kuris skundžiasi, kad NATO narės Europoje nemoka savo kainos, ir net grasino pasitraukti iš aljanso. Neseniai R.Dearlove'as britų transliuotojui „Sky News“ sakė, kad D.Trumpo perrinkimas būtų „problemiškas“ dėl jo problemų su NATO ir kad jei buvęs JAV prezidentas imtųsi skubotų veiksmų, tai galėtų padaryti daug žalos, įskaitant ir Didžiosios Britanijos saugumui.
