Po to, kai praeitais metais „The Associated Press“ (AP) paskelbė, kad P.Manafortas ir kitas D.Trumpo kampanijos darbuotojas Rickas Gatesas slapta padėjo Ukrainos Regionų partijai pervesti pinigus dviem Vašingtono lobistinėms firmoms, D.Trumpas liepė P.Manafortui palikti kampaniją.
Tuo metu nei P.Manafortas, nei lobistinės firmos nebuvo užregistruotos Teisingumo departamente kaip užsienio agentės.
Lobistinės firmos „Mercury“ ir „The Podesta Group“ buvo pavėluotai užregistruotos tik šį balandį. Jų atstovai pranešė, kad firmos 2012-aisiais užsiėmė lobizmu atstovaudamos ne pelno siekiančiam Europiniam modernios Ukrainos centrui.
P.Manaforto atstovo spaudai Jasono Malonio teigimu, tuo metu P.Manafortas planavo lobistinę veiklą deklaruoti.
Vadinasi, P.Manafortas yra jau antras D.Trumpo kampanijos pareigūnas, atgaline data paskelbęs apie lobistinę veiklą užsienyje.
Buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michealas Flynnas anksčiau šiemet prisipažino apie lobistines pastangas siekiant padėti Turkijai tuomet, kai jau patarinėjo D.Trumpui rinkimų kampanijos klausimais.
Tiesa, J.Malonis teigė, kad M.Flynno atvejis – kur kas sudėtingesnis.
„Paulo lobistinė veikla baigėsi gerokai prieš jam prisijungiant prie Trumpo kampanijos. Priešingai nei Flynnas, Manafortas vienu metu nedirbo ir Trumpo kampanijoje, ir kaip užsienio agentas“, – sakė J.Malonis.
J.Malonis: „Paulo lobistinė veikla baigėsi gerokai prieš jam prisijungiant prie Trumpo kampanijos. Priešingai nei Flynnas, Manafortas vienu metu nedirbo ir Trumpo kampanijoje, ir kaip užsienio agentas.“
Tyrėjų teigimu, P.Manaforto ir M.Flynno atvejai bus nagrinėjami Teisingumo departamento vykdomame tyrime dėl galimos Rusijos įtakos 2016-ųjų JAV prezidento rinkimams. Šiam tyrimui vadovauja specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Vis dėlto J.Malonis neatsakė, kodėl P.Manafortas laiku neatskleidė savo lobistinės veiklos.
Remiantis Užsienio agentų registracijos aktu (FARA), tyčinis vengimas pranešti apie tokią veiklą laikomas nusikaltimu, tačiau Teisingumo departamentas retai pateikia kaltinimus dėl šio pažeidimo.
Iškart po to, kai AP atskleidė P.Manaforto veiklą Ukrainoje, P.Malonis sakė, kad P.Manafortas „pradėjo procesą kartu su FARA skyriumi rugsėjį“ ir „gerokai anksčiau nei prasidėjo tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimus“.
„Paulo dėmesys visada buvo skirtas vidinei Ukrainos politinei kampanijai, ir tai atsispindi šiandienos dokumentuose“, – pridėjo P.Malonis.
Naujausiuose dokumentuose P.Manafortas teigia Ukrainos Regionų partijos narius „konsultavęs ir jiems patarinėjęs dėl jų bendravimo su JAV vyriausybės pareigūnais ir kitais įtakingais asmenimis iš Vakarų tam, kad jie pasiektų geresnę politinę ir ekonominę integraciją tarp Ukrainos ir Vakarų“.
Jis taip pat patarinėjo Europiniam modernios Ukrainos centrui, pasamdžiusiam lobistines firmas „Mercury“ ir „the Podesta Group“, „dirbančias tuo pačiu tikslu“.
Jis taip pat patarinėjo ne pelno siekiančiam, „tuo pačiu tikslu dirbančiam“ Europiniam modernios Ukrainos centrui, pasamdžiusiam lobistines firmas „Mercury“ ir „The Podesta Group“.
Nors P.Manafortas teigė, kad Ukrainos Regionų partija siekia glaudesnių ryšių su Vakarais, ji laikoma prorusiška.
Buvęs partijos lyderis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius 2014-aisiais, kai Ukrainoje prasidėjo protestai prieš artimus vyriausybės ryšius su Maskva, pabėgo į Rusiją. Tuo metu P.Manafortas vis dar dirbo Ukrainoje.
P.Manaforto įmonė už darbą Ukrainos Regionų partijai iš viso gavo 17,1 mln. dolerių (1,5 mln. eurų).
P.Manaforto pateiktais duomenimis, jo įmonė padėjo partijai nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose. P.Manafortas taip pat buvo „JAV ambasados Kijeve šaltinis, teikęs informaciją apie tuo metu Ukrainoje vykusius procesus“.
2012-aisiais P.Manaforto lobistinė įmonė parašė tuometiniam JAV ambasadoriui Ukrainoje Johnui Tefftui ir patarė dėl jo pareiškimo apie Ukrainos rinkimus.
Naujausiais duomenis, P.Manafortas arba R.Gatesas 2013-aisiais susitiko su Dana'u Rohrabacheriu, laikomu ištikimiausiu Rusijos gynėju Kongrese.
P.Manafortas, siekdamas padėti partijai, taip pat samdė kitas firmas ir operatyvininkus, įskaitant Rusijos kariuomenės lingvistą Konstantiną Kilimniką. Jis P.Manafortui dirbo nuo 2005-ųjų.
„Politico“ kovą rašė, kad K.Kilimnikas į FTB ir Valstybės departamento akiratį pateko po to, kai kampanijos metu nukeliavo į JAV ir susitiko su P.Manafortu.
Iš viso P.Manaforto įmonė K.Kilimnikui sumokėjo 458 tūkst. dolerių (438 tūkst. eurų).
Remiantis paskutiniais pateiktais dokumentais, išlieka galimybė, kad P.Manfortas Ukrainoje nuveikė daugiau, nei prisipažįsta.
Registracijos dokumente teigiama, kad jame pateikiama tik užsiregistravusiojo suteikta informacija. Jei bet kokia aktuali informacija taptų prieinama, dokumentas galėtų būti papildytas.