Jis kaltinamas kyšininkavimu, taip pat įtariamas davęs įsakymą žudyti protestavusius prieš režimą žmones per sukilimą, privertusį H.Mubaraką atsistatydinti pernai vasarį ir perduoti valdžią kariškiams.
Jo sūnūs Alaa ir Gamalas, ilgą laiką buvę turto ir galios simboliais, šiuo metu laikomi kalėjime, laukdami bylų dėl korupcijos nagrinėjimo.
H.Mubarakas teoriškai gali būti pakartas, jeigu būtų pripažintas kaltu, nes prokurorai reikalauja jam mirties bausmės. Tačiau paskelbus nuosprendį buvęs prezidentas dar galėtų pateikti apeliaciją.
Jo įspūdingas nuopuolis sukrėtė Artimųjų Rytų ir kitas šalis.
Kol nebuvo prasidėję protestai prieš vyriausybę, įsiplieskę Egipte pernai sausio 25 dieną, H.Mubarakas atrodė daugiausiai gyventojų turinčios arabų šalies nepajudinamas vadovas, palaikomas Jungtinių Valstijų ir kariškių, iš kurių jis iškilo.
84 metų H.Mubarakas liko gyvas per dešimt pasikėsinimų jį nužudyti, o apie jo sveikatos būklę seniai sklando įvairūs gandai.
Tačiau šį mūsų laikų Egipto faraoną galiausiai nuvertė šalies žmonės.
Jis netikėtai iškilo į valdžią, kai 1981 metų spalio 6 dieną islamistai kovotojai per karinį paradą Kaire nušovė tuometį prezidentą Anwarą Sadatą, kuris pateko į istoriją kaip pirmasis arabų šalies lyderis, pasirašęs taikos sutartį su Izraeliu.
Po savaitės prezidento postą užėmė H.Mubarakas ir vadovavo savo šaliai be pertraukos iki pat praėjusių metų.
Už daugumą pasikėsinimų į H.Mubarako gyvybę atsakingos islamo fundamentalistų grupuotės, tarp jų „al Jihad“, „Gamaa Islamiyya“ ir „Talaeh al Fatah“.
Jis netikėtai iškilo į valdžią, kai 1981 metų spalio 6 dieną islamistai kovotojai per karinį paradą Kaire nušovė tuometį prezidentą Anwarą Sadatą.
Pirmąkart prezidentą mėginta nužudyti 1993 metais – praėjus metams po islamistų surengtos smurto kampanijos, kuria siekta nuversti sekuliarią vyriausybę. Tąsyk buvo sužlugdytas mėginimas apšaudyti raketomis prabangią H.Mubarako rezidenciją Kaire.
Per vieną vėlesnių pasikėsinimų mėginta susprogdinti užminuotą automobilį prie prezidento kortežo Kaire.
1995 metais kovotojai apšaudė prezidento kortežą Etiopijos sostinėje Adis Abeboje – praėjus metams po mėginimo susprogdinti H.Mubaraką, kai šis ruošėsi susitikti su Libijos lyderiu Muamaru Kadhafi viename kariniame oro uoste.
1999 metais H.Mubarakas buvo lengvai sužeistas, kai Port Saido mieste jam peiliu smogė vyras, neturėjęs jokių aiškių ryšių su islamistų grupuotėmis.
Sveikata trykštančio H.Mubarako, kuris anksčiau beveik kasdien žaisdavo skvošą, įvaizdis susvyravo 2003 metais, kai jis nualpo sakydamas kalbą parlamente.
Pareigūnai teigė, kad prezidentas buvo nusilpęs dėl peršalimo ir pasninko per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį.
2004 metais jam Vokietijoje buvo operuotas pasislinkęs tarpslankstelinis diskas. 2010 metų kovą H.Mubarakas vėl grįžo į Vokietiją, kur jam buvo pašalinta tulžies pūslė ir gėrybinis plonosios žarnos auglys.
Gandai, kad prezidentas mirė per operaciją, buvo išsklaidyti, kai valstybinė televizija parodė sveikstantį šalies vadovą.
H.Mubarako sveikatos būklė Egipte buvo tema, dėl kurios nebūdavo oficialiai diskutuojama. Šis dviejų vaikų tėvas, kurio žmona Suzanne yra pusiau velsietė, savo privatų gyvenimą uoliai slėpė.
2007 metais gandai apie jo sveikatą taip išplito, kad H.Mubarakas turėjo neplanuotai pasirodyti viešumoje ir taip paneigti šias kalbas.
Juodaplaukis, erelišką nosį turintis H.Mubarakas gimė 1928 metų gegužės 4 dieną Nilo deltos kaime Menufijoje.
Jis padarė sėkmingą karjerą oro pajėgose ir kovėsi keliuose karuose su Izraeliu bei buvo laikomas didvyriu. Jis palaikė A.Sadato pastangas sudaryti taiką su žydų valstybe 1979 metais.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hosni Mubarakas (2008 m.) |
Tapęs prezidentu, jis tęsė nepopuliarią taikos su Izraeliu ir palankumo Vakarų šalims politiką, kuri A.Sadatui kainavo gyvybę.
Jo vyriausybė dažnai tapdavo vidaus opozicijos, pradedant Musulmonų brolija, baigiant sekuliarių ir liberalių pažiūrų disidentais, kritikos taikiniu.
Tačiau H.Mubarako režimas triuškino kovotojų grupuotes, organizavusias išpuolius prieš šalies vadovą 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose, taip pat 2004 ir 2006 metais, kai kovotojai ėmė puldinėti turizmo kurortus.
Dėl savo ryšių su JAV ir Izraeliu H.Mubarakas buvo griežtai kritikuojamas savo regione, ypač per 2006 metais vykusį Izraelio ir Libano karą, taip pat per Izraelio puolimą Gazos Ruože 2008 ir 2009 metų sandūroje.
Egipto opozicija kaltino Vašingtoną, kad šis žiūri pro pirštus į H.Mubarako režimo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir nesugebėjimą imtis labai reikalingų reformų.
