„Ukraina atidavė savo branduolinius ginklus dėl garantijų, kurias suteikė Rusija, Vokietija ir kitos valstybės. Buvo kuriama ambicinga saugumo struktūra. Pažvelgę į Rytų partnerystės šalis, Balkanus ar tą pačią Rusiją, mes matome žmones, kurie negali džiaugtis atsakinga ir jų interesus įgyvendinančia valdžia“, – sakė jis.
„Net ir ES ir NATO šalyse narėse dar yra daug dalykų, kuriuos turime nuveikti. Turime apmąstyti, ką mes buvome pasiekę ir kokius rezultatus davė Šaltasis karas“, – teigė K.Volkeris.
„JAV kaltina Europą dėl per mažai gynybai skiriamų lėšų, Europa užsipuola JAV dėl šnipinėjimo skandalų… Bet mus vienija tos pačios vertybės. Mes patiriame tas pačias grėsmes. Tai gali dar labiau apibrėžti Transatlantinė prekybos sutartis“, – sakė jis.
„Ne tik mes turime padėti Ukrainai. Ji pati turi atlikti nemažai ekonominių, politinių reformų. Tas pats galioja ir mūsų draugams Gruzijoje. Jie turi tęsti Rožių revoliucijos darbus“, – teigė K.Volkeris.
„Tai, ką matėme Rusijoje, turėtų mus šokiruoti. Ji laužo tarptautinius susitarimus, aneksuoja teritorijas, įsiveržia į suverenias valstybes“, – sakė jis, pridurdamas, kad kažką panašaus greitai galime pamatyti ir Padniestrėje, kurią bus bandoma prisijungti.
„NATO nebuvo įsitraukusi į krizės suvaldymą Ukrainoje ir tai buvo klaida“, – darė išvadą K.Volkeris.
„Putinas nori piešti ES ir NATO kaip Rusijos priešes. Tai nėra mūsų tikslas. Tai naudojama tam, kad pateisintų autoritarišką jo elgesį valstybės viduje. Turime padėti Rusijos žmonėms susiprasti, aiškinti jiems, koks yra Putino naratyvas. Ypač tokiomis dienomis, kaip gegužės 8-oji ir 9-oji”, – teigė McCaino instituto analitikas.
Buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Mykola Velyčkovyčius teigė, kad Krymo aneksija buvo šokiruojantis faktas Ukrainai. Maidane kilusi kova su korumpuota valdžia staiga tapo karu su Rusija.
Saugumo situacija pasikeitė dramatiškai. Visiškai aišku, kad niekas nežino, kokia kryptimi judės Rusija po penkerių ar dešimties metų, – teigė J.Partsas.
Jis patvirtino, kad Ukrainai teks atlikti nemažai reformų, tačiau tam bus reikalinga ne tik Ukrainos žmonių, bet ir jos interesus remiančių žmonių vienybė.
Buvęs Estijos premjeras Juhanas Partsas pasveikino Jungtinės Karalystės konservatorius su pergale ir pasidžiaugė, kad Lietuvos konservatoriai turi jauną lyderį – Gabrielių Landsbergį.
„Saugumo situacija pasikeitė dramatiškai“, – teigė J.Partsas. „Visiškai aišku, kad niekas nežino, kokia kryptimi judės Rusija po penkerių ar dešimties metų“, – pabrėžė jis.
„JAV prezidentas Barackas Obama Taline pasakė istorinę kalbą, kuri davė signalą ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visoms Rytų partnerėms“, – prisiminė J.Partsas.
„Kiekvienas mūsų žingsnis atgal Rusijoje bus suprantamas kaip silpnumo ženklas. Turime veikti ryžtingai ir ginti savo interesus“, – teigė jis.
„Į vištų susitikimą pakvietėme lapę“, – situaciją apibendrino Vytautas Landsbergis, pridurdamas, kad Rygos susitikimas dėl Rytų partnerystės turėtų tapti tikrų sprendimų vieta, o ne nauju Budapeštu, kuriame Rusija vėl galės primesti savo interesus.
„Turime stabdyti karą ir tokie veiksmai turėtų būti daromi jau Rygoje“, – teigė buvęs Europos Parlamento narys.
