Teismas nurodė, kad Santosas Lopezas yra „kaip autorius atsakingas“ už 171 žmogžudystę, ir skyrė jam po 30 įkalinimo metų už kiekvieną iš jų. Tokiu būdu bendrai susidarė 5 130 laisvės atėmimo metų. Dar 30 metų jis gavo už vieno išgyvenusio vaiko nužudymą.
Vis dėlto bausmės yra simbolinės, nes maksimali laisvės atėmimo bausmė Gvatemaloje yra 50 metų.
S.Lopezas priklausė JAV parengtoms sukilimo slopinimo pajėgoms „Kaibil“. Jis buvo areštuotas Jungtinėse Valstijose ir 2016 metais deportuotas.
Tyrėjai sakė, kad S.Lopezas priklausė patruliui, kuris 1982 metų gruodį įvykdė minėtas žudynes Dos Ereso kaime prie sienos su Meksika. Šios žudynės buvo tarp didžiausių Gvatemalos pilietinio karo nusikaltimų.
Kariai tuomet siekė atgauti maždaug 20 šautuvų, kuriuos partizanai buvo pagrobę per užpuolimą, nusinešusį 19 karių gyvybes.
Dos Ereso istorija buvo papasakota 2017 metų dokumentiniame filme „Finding Oscar“, kurio vykdomasis prodiuseris buvo Stevenas Spielbergas.
Filme kalbama apie kito berniuko, kuris buvo paliktas gyvas ir užaugo pas vieną iš tų karių, paiešką.
Anksčiau buvo nuteisti keli kiti „Kaibil“ kariai. Kiekvienam jų buvo skirtos ilgesnės kaip 6 tūkst. metų įkalinimo bausmės.
Dar trys dėl žudynių kaltinami asmenys pateko į JAV kalėjimus dėl imigracijos taisyklių pažeidimų. Manoma, kad Jungtinėse Valstijose gyvena keli kiti minėtų pajėgų kariai.
Dos Ereso žudynės buvo įvykdytos valdant diktatoriui Efrainui Riosui Monttui. Pastarasis irgi buvo apkaltintas genocidu, bet šių metų balandį mirė.
Įtariama, kad E.Riosas Monttas savo trumpo valdymo laikotarpiu 1982–1983 metais įsakė nužudyti 1 771 indėną mają išilį. E.Riosas Monttas valdžioje buvo per 36 metus trukusio pilietinio karo piką.
Kaip nurodo Jungtinės Tautos, per 1996-aisiais pasibaigusį Gvatemalos karą žuvo ar dingo maždaug 200 tūkst. žmonių.