Artėjant 44-osioms 1979 metų Islamo revoliucijos metinėms, šeštadienį vienas pagrindinių šalies opozicijos veikėjų M.H.Mousavi paragino „iš esmės pertvarkyti“ politinę sistemą, kuri, pasak jo, susiduria su teisėtumo krize.
Sekmadienį reformistų judėjimo lyderis M.Khatami savo pareiškime teigė: „Kas šiandien akivaizdu, tai visuotinis nepasitenkinimas.“
Jis sakė besitikintis, jog „nesmurtinių pilietinių metodų“ naudojimas gali „priversti valdančiąją sistemą pakeisti savo požiūrį ir pritarti reformoms“.
Tuo metu M.H.Mousavi vietos žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime nurodė, kad „Iranui ir iraniečiams reikia ir jie yra pasirengę esminėms permainoms, kurių kontūrus brėžia judėjimas „Moteris, gyvenimas, laisvė“.
Jis turėjo omenyje pagrindinį šūkį, skanduotą per demonstracijas, kurias išprovokavo 22-ejų kurdų kilmės iranietės M.Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Trys dienos prieš mirtį Teherane ją suėmė moralės policija už tariamą griežto Islamo respublikos moterų aprangos kodo pažeidimą.
Pasak 80-ies M.H.Mousavi, protestai įsiplieskė dėl „tarpusavyje susijusių krizių“. Jis pasiūlė surengti „laisvą ir sveiką referendumą dėl būtinybės pakeisti arba parengti naują konstituciją“.
Dabartinę sistemos struktūrą vyras pavadino „netvaria“.
2009-aisiais M.H.Mousavi nesėkmingai kandidatavo į prezidento postą. Tuomet jis tvirtino, kad balsavimo rezultatai buvo suklastoti; šalyje kilo masiniai protestai.
Jis kartu su žmona Zahra Rahnavard jau 12 metų Teherane laikomas namų arešto sąlygomis nepateikus kaltinimų.
Artimas Islamo respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini patikėtinis M.H.Mousavi 1981–1989 metais ėjo ministro pirmininko pareigas.
„Žmonės turi teisę atlikti esminius pakeitimus, kad įveiktų krizes ir nutiestų kelią laisvei, teisingumui, demokratijai ir vystymuisi“, – sakoma jo pareiškime.
„Atsisakymas žengti bent menkiausią žingsnį, kad būtų įgyvendintos konstitucijoje apibrėžtos piliečių teisės... atgrasė bendruomenę nuo reformų“, – priduriama jame.
Panašias pastabas išsakė ir 79-erių M.Khatami, kuris perspėjo, jog „nėra jokių požymių, kad valdančioji sistema norėtų vykdyti reformas ir išvengti praeities ir dabarties klaidų“.
1997–2005 metais prezidento pareigas ėjęs vyras teigė apgailestaujantis, kad Irano gyventojai „nusivylė tiek reformizmu, tiek valdančiąja sistema“.
