Po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra skolinga NATO ir JAV dideles sumas pinigų. Tokios pastabos sukėlė buvusio NATO atstovo reakciją: „NATO veikia ne taip“, o didesnės Europos išlaidos gynybai „nebuvo paslauga JAV“.
D.Trumpo ir A.Merkel vieši pasirodymai kartu tik atskleidė, kaip abiem lyderiams yra nejauku būti kartu. Viename susitikime Apvaliajame kabinete D.Trumpas nepaspaudė rankos A.Merkel, o bendros spaudos konferencijos metu Vokietijos lyderė, besiklausydama JAV prezidento pareiškimų, atrodė sutrikusi.
Prieš susitikimą D.Trumpas kartojo, kad A.Merkel politika yra beprotiška ir katastrofiška Vokietijai. „Twitter“ žinute D.Trumpas apkaltino Vokietiją nemokant pakankamai pinigų NATO. Bendros spaudos konferencijos metu penktadienį jis išreiškė paramą NATO, tačiau pabrėžė, kad narės nesumoka „teisingos dalies“ Aljansui.
„Daug šalių yra skolingos didžiulius pinigus už ankstesnius metus ir tai yra labai nesąžininga JAV atžvilgiu. Jos turi sumokėti, ką yra skolingos“, – aiškino D.Trumpas.
„Susitikimo metu aš padėkojau kanclerei Merkel už Vokietijos įsipareigojimą padidinti išlaidas gynybai ir siekį, kad jos sudarytų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto“, – pridūrė jis.
Tokie pasisakymai sudaro klaidingą įspūdį apie tai, kaip yra finansuojamas NATO aljansas. Pagal NATO oficialias taisykles, iš kiekvienos narės tikimasi, kad ji gynybai išleis bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau tik nedaugelis iš 28 valstybių iš tikrųjų atitinka šitą kriterijų.
2014 metų susitikimo Velse metu šalys narės įsipareigojo siekti, kad 2024 metais kiekviena jų gynybai išleistų bent 2 proc. BVP. Toks tikslas kai kurioms narėms yra nerealistiškas. Dabar kiekvienos narės išlaidos yra vertinamos atsižvelgiant į kiekvienos jų galimybes. Tai reiškia, kad nė viena NATO narė nėra niekam skolinga ir kitų valstybių išlaidų kompensuoti neturi.
Šeštadienį Ivo Daalderis, 2009–2013 metais ėjęs JAV ambasadoriaus NATO pareigas, atsakė į D.Trumpo pareiškimus.
„Atsiprašau, prezidente, bet NATO veikia ne taip. JAV pati sprendžia, kiek ji nori įnešti į NATO biudžetą. Tai nėra finansinės perlaidos, NATO narės nemoka JAV, kad pastaroji jas gintų. Visos NATO narės, įskaitant Vokietiją, įsipareigojo iki 2024 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Kol kas tik 5 narės išleidžia tiek. Likusiųjų išlaidų dalis neviršija 2 proc., bet šiuo metu didina gynybos biudžetus. Tai yra gerai. Tačiau niekas nebus mokama tiesiogiai JAV. Išlaidos didinamos, siekiant padidinti NATO galią, atsižvelgus į augančią Rusijos grėsmę. Europa turi skirti daugiau lėšų gynybai, tačiau tai nėra paslauga JAV“, – sakė jis.
Paklaustas, ar JAV gintų Baltijos valstybes, jeigu jas užpultų Rusija, D.Trumpas pasakė: „Jeigu jos vykdytų savo įsipareigojimus mums, atsakymas yra teigiamas.“
D.Trumpas jau seniai kritikuoja NATO. Likus vos kelioms dienoms iki prezidentavimo pradžios, jis žurnalistams Europoje davė interviu ir paaiškino, kad NATO yra „pasenusi“.
„Aš seniai sakiau, kad NATO turi problemų. Visų pirma ji yra pasenusi, nes buvo sukurta prieš daug daug metų. Antra problema – šalys nemokėjo tiek, kiek jos turėjo“, – tuomet aiškino D.Trumpas.
Interviu „The New York Times“ D.Trumpas užsiminė, kad JAV gintų NATO partnerį proporcingai jo įnašui į gynybą.
Paklaustas, ar JAV gintų Baltijos valstybes, jeigu jas užpultų Rusija, D.Trumpas pasakė: „Jeigu jos vykdytų savo įsipareigojimus mums, atsakymas yra teigiamas.“
