Buvęs JAV ambasadorius prie NATO: krizė dėl Ukrainos pasiekė sandorio paieškų stadiją

Anot R.Hunterio, buvęs JAV prezidentas George'as H.W.Bushas dar 1989 metų gegužę išsakė Vašingtono viltis dėl eros po Šaltojo karo – jis teigė besitikintis, kad Europa bus vieninga, laisva ir taiki.

„Pagrindinis iššūkis buvo kartu su Rusija kalbėti apie platesnį Europos saugumą jai neleidžiant kelti įtampos. Pasiekėme, kad NATO aljansas išliktų ir kad Rusija nebūtų stigmatizuojama kaip Šaltąjį karą pralaimėjusi šalis“, – prisiminė diplomatas.

Keistos formuluotės

Jis priminė, kad 1997 metais NATO nutarė priimti tris naujas šalis nares – Lenkiją, Čekiją ir Vengriją. Pirmosioms dviem valstybėms durys buvo atvertos „siekiant visus nuraminti dėl Vokietijos ateities“.

Tais pačiais 1997-aisiais Aljansas ir Maskva pasirašė NATO ir Rusijos steigiamąjį aktą dėl abipusių santykių bendradarbiavimo ir saugumo. Taip buvo sukurta NATO ir Rusijos nuolatinė jungtinė taryba, vėliau tapusi NATO ir Rusija taryba.

„Scanpix“/AP nuotr./NATO ir Rusijos tarybos susitikimas

„Maskva toje taryboje tapo lygiaverte partnere. O sąjungininkai, nors ir siekė neleisti Ukrainai tapti Rusijos įtakos zonos dalimi, žinojo, kad Ukraina negali būti pakviesta į NATO“, – rašo R.Hunteris.

Vėlgi, tais pačiais 1997 metais buvo pasirašyta NATO ir Ukrainos ypatingos partnerystės chartija. Ji numato daug bendradarbiavimo galimybių ir Kijevo teisę konsultuotis su Aljansu svarbiais klausimais. Yra ir pažadas, kad su laiku gali būti svarstomas Ukrainos narystės NATO klausimas.

R.Hunteris: labai nerealu, kad tokį vieningą NATO šalių sutikimą Ukraina kada nors užsitikrins.

„Bet tokia vadinamoji atvirų durų politika, kurios laikosi JAV ir jų sąjungininkės, ir yra šio dokumento silpnybė. Reikia pabrėžti, kad „atviros durys“ reiškia tik teisę pateikti paraišką dėl įstojimo į NATO.

Ši koncepcija nereiškia, kad į Aljanso duris beldžianti valstybė visų NATO šalių narių vieningu pritarimu bus įleista. Labai nerealu, kad tokį vieningą NATO šalių sutikimą Ukraina kada nors užsitikrins“, – pabrėžia R.Hunteris.

Anot diplomato, tokia pati ir Sakartvelo situacija, nors George'o W.Busho administracija esą patogiai primiršo realybę, kai per 2008-ųjų NATO viršūnių susitikimą Bukarešte spaudė partnerius suteikti abiem minėtoms šalims „narystės veiksmų planus“.

„Kiti sąjungininkai sukilo prieš tokį planą, bet, kad Bushas namo negrįžtų tuščiomis rankomis, sutiko su formuluote, esą Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis. Diplomatų kalboje ši frazė reiškia „niekada“, taip ji ir buvo suprasta“, – aiškino R.Hunteris.

„Facebook“ nuotr./Robertas Hunteris

Jau dominuoja diplomatija?

O SSRS griūtimi niekada pernelyg nesidžiaugęs V.Putinas, pasak R.Hunterio, kantriai laukė iki 2014 metų, kai aneksavo Krymo pusiasalį ir pasiuntė pajėgas į daugiausia rusakalbių gyvenamą Ukrainos Donbaso regioną.

„Dabartinė krizė – naujas Putinas bandymas sugrąžinti Rusiją į didžiąją lygą ir rungtyniauti su JAV. Abejotina, ar Putinas ketina palaiminti invaziją į Ukrainą, kuri visiškai izoliuotų Rusiją.

Savo ruožtu Bidenas parodė norą kalbėtis, kai atmetė JAV karinės jėgos panaudojimo galimybę. Rusija tada atsakė paruošdama dviejų sutarčių juodraščius. Tad dabar jau dominuoja diplomatija – tereikia paruošti susitarimo detales“, – mano R.Hunteris.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas per derybas

Jo manymu, amerikiečiams užduotis sunkesnė – J.Bidenui reikia derinti 29 JAV partnerių NATO, Ukrainos, Sakartvelo interesus ir atsimušinėti nuo kritikų Vašingtone. JAV prezidento reitingai išties prastoki, o V.Putinas autokratinėje Rusijoje tokių problemų neturi.

Dabar jau dominuoja diplomatija – tereikia paruošti susitarimo detales.

R.Hunteris rašo manantis, esą abi pusės susitars, kad Ukraina nebus priimta į NATO. Tiesa, tuo pačiu – kad valstybės ir toliau turės teisę prašytis į Aljansą, nors, aišku, rimtų kandidačių šiuo metu tiesiog jau nebėra.

„Be to, abi pusės susitars dėl pasitikėjimą didinančių priemonių. Apie jas jau kalbama, o NATO ir Rusijos taryba atgaivinta“, – teigė ekspertas.

Tarkime, JAV reikia, kad Rusija nutrauktų kibernetines atakas ir nebesikištų į Amerikos bei Europos demokratinius procesus. Maskva sausio viduryje jau pareiškė, kad garsi programišių grupuotė „Revil“, veikusi iš Rusijos, „nebeegzistuoja“.

„Po Antony Blinkeno ir Sergejaus Lavrovo susitikimo Ženevoje buvo pasiųsta aiški žinia – kad krizė perėjo į sandorio paruošimo stadiją. Tad tereikia sutarti dėl sąlygų“, – tvirtina R.Hunteris.