Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas ir Rusijos žurnalistai dar kartą pasityčiojo iš Sausio 13-osios aukų

Sausio 13-oji savotiškai minima ir Rusijoje. Naujienų tinklalapis kp.ru penktadienį surengė tiesioginę laidą, kurioje diskutuota apie 1991-ųjų metų įvykius Lietuvoje ir bandyta įrodyti, kad Sausio 13-osios aukos žuvo ne nuo sovietinės armijos kariškių, o nuo pavienių provokatorių kulkų, šaudžiusių iš aplinkinių namų.
Michailas Golovatovas
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas nevengia juodinti Lietuvos. / flgm.ru nuotr.

Šią nuomonę laidoje aktyviai palaikė ne tik tuometinis grupės „Alfa“ vadovas, įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas bei dienraščio „Komsomolskaja Pravda“ politikos apžvalgininkė Galina Sopožnikova, bet ir telefonu iš Lietuvos kalbėjęs Algirdas Paleckis, šiuo metu laukiantis nuosprendžio byloje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo.

Visi laidos dalyviai nepraleido progos pabrėžti – esą sovietinė kariuomenė nėra kalta dėl aukų Vilniuje. Tai, jų teigimu, buvusi situacija, kai „savi šaudė į savus“. Jokio nepriklausomo ar Lietuvos nuomonę ginančio pašnekovo į laidą niekas nepakvietė.

Šaudė ne kariškių ginklais

M.Golovatovas, apgailestaudamas, kad jau 22 metus nebuvo Vilniuje, nors Lietuvoje neva paliko daug draugų, aiškino, kad Lietuvos versija, jog Televizijos bokštą gynę taikūs Lietuvos gyventojai buvo šaudomi jo būrio kariškių, esanti neteisinga. Jo teigimu, visą su tais įvykiais susijusią informaciją jis dar 1991 metais surašė specialiame dokumente. Ten esą galima paskaityti, kiek žmonių buvo komandiruota į Vilnių, „įskaitant ir du šunis“, kokiais ginklais jie naudojosi.

„Buvo naudojamasi Kalašnikovo automatais“, – užtikrintai aiškino M.Golovatovas, pabrėždamas, kad Televizijos bokšto gynėjai žuvo ne nuo automatų kulkų, o į juos buvo šaudoma iš šautuvų, kurie Raudonojoje armijoje naudoti iki 1937 metų, vėliau sutinkami nebent kariniuose vaidinimuose.

Paklaustas, ar galima sakyti, kad tuomet Vilniuje „savi šaudė į savus“, jis tai patvirtino.

Tačiau vieno Lietuvos naujienų portalo žurnalistei telefonu paklausus, ar jis pateisina Sovietų Sąjungos valdžios sprendimą siųsti kariuomenę „įvesti tvarkos“ Vilniuje, M.Golovatovas pratrūko: „Kodėl jūs manęs neklausinėjate, kodėl veikė provokatoriai, nes aš kitaip jų nepavadinsiu? Tie, kurie šaudė nuo artimiausių namų stogų, ir šaudė tais ginklais, kurie niekaip nesusiję nei su tarybine armija, nei su spec. padaliniais.“

Paklaustas, ar ir dabar elgtųsi lygiai taip pat, kaip elgėsi 1991 metais, M.Golotovas neslėpė, kad įsakymas yra įsakymas. Ir jeigu įsakymas yra, jis vykdomas, vadinasi, iš šiandien kariškių veiksmai būtų tokie patys.

A.Paleckį vadino didvyriu

„Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkė G.Sopožnikova pareiškė, kad 1991 metais dirbo specialiąja korespondente Taline, todėl įvykius Vilniuje stebėjo iš ten. Esą vos po kelių dienų po Sausio 13-osios ji matė, kaip į susitikimą su tuometiniu Rusijos vadovu Borisu Jelcinu atvykęs Vytautas Landsbergis drebančiomis rankomis maldavo pagalbos stabdant kruvinus įvykius Vilniuje.

Pirmiausia šokas mane ištiko dėl ekonominės Lietuvos būklės. Nes Lietuva buvo palikta, kaip turtingiausia Tarybų Sąjungos respublika, o dabar ji yra apgailėtinos būklės tiek moraline, tiek ekonomine prasme, – tikina Galina Sopožnikova.

Žurnalistė sakė tuomet tvirtai tikėjusi Lietuvos pateikiama įvykių versija ir reiškusi lietuvių tautai gilią užuojautą. Tačiau 2010 metais esą įvyko tikras sprogimas, kai A.Paleckis išsakė savo „tiesą“. Ji teigė apsilankiusi Vilniuje ir patyrusi šoką.

„Pirmiausia šokas mane ištiko dėl ekonominės Lietuvos būklės. Nes Lietuva buvo palikta, kaip turtingiausia Tarybų Sąjungos respublika, o dabar ji yra apgailėtinos būklės tiek moraline, tiek ekonomine prasme. Reikėjo sugebėti prarasti per 20 metų 25 proc. savo gyventojų, nes visi išsivažinėjo, su vėjeliu išskrido į Didžiąją Britaniją ir Airiją“, – savo pastebėjimus žarstė G.Sopožnikova.

Ji taip pat pareiškė, kad A.Paleckis yra tikras didvyris, išsakydamas savo poziciją, nes esą dėl to jis Lietuvoje praranda beveik viską.

Papiktino „tautinė moralė“

Tačiau labiausiai Lietuvoje žurnalistę neva papiktino lietuvių „tautinė moralė“. G.Sopožnikova pareiškė kalbėjusi po A.Paleckio teismo posėdžių su paprastais žmonėmis – tarkime, taksistais, ir jų klaususi, ar jie girdėjo versiją, kad 1991 metų sausio 13-ąją buvo šaudoma iš aplinkinių namų. Ji aiškino gavusi teigiamus atsakymus, o į klausimą, kodėl iki šiol tylėjo apie tai, lietuviai atsakydavo, kad labai norėjo šalies nepriklausomybės. Esą dabar gyventi labai sunku, todėl ir prabilo.

Pats A.Paleckis kp.ru laidoje nepraleido progos išdėstyti savo versiją. Ir aiškino tai darantis vedamas itin gerų norų – atskleisti tikrąją tiesą, kuri neva leistų kurti „normalius santykius su Rusija“. Jo teigimu, kai kurios Lietuvos politinės jėgos piktnaudžiauja Rusijos kaip „amžino priešo“ įvaizdžiu.

M.Golovatovas išsisuko nuo teisingumo

Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką M.Golovatovą Austrijos pareigūnai Vienos oro uoste sulaikė 2011 metų liepos 14-ąją, tačiau nepraėjus nė parai paleido.

M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui. Tarp pateiktų įtarimų – ir 14 žmonių žudynės 1991 metų sausį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį buvo susirinkusi ginti beginklių žmonių minia.

Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas. Austrija pareiškė paleidusi įtariamąjį dėl to, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai nepateikė jai reikiamų dokumentų, galėjusių pagrįsti prašymą sulaikyti M.Golovatovą ir perduoti jį Lietuvai.

V.Landsbergis: Austrijos laukia moralumo ir brandumo egzaminas

Konservatorių patriarchas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis tiki, kad Lietuva sulauks Austrijos atsiprašymo dėl sprendimo paleisti 1991 metų sausio žudynėmis įtariamą buvusį KGB karininką M.Golovatovą.

„Aš manau, kad taip (atsiprašys – aut.) Taip turi būti. O kiek laiko praeis, pamatysime. Su Rusija yra daug dalykų, kurie 20 metų neatsakyti, vis dar bręsta. Ir Austrija kurį laiką bręs iki supratimo, kad negali taip vykti“, – penktadienį Lietuvos žurnalistams sakė europarlamentaras.

V.Landsbergis teigė nežinantis, ar Lietuvai pakaks Austrijos atsiprašymo: „Kai kalbama apie atsiprašymus, tai klausimas turi būti adresuojamas ne tiems, kurių reikia atsiprašyti, o kitai pusei. Tai jos apsisprendimo, jos moralumo ir brandumo egzaminas.“

Lietuvos politikai ragina nepasiduoti provokacijai

Lietuvos politikai M.Golovatovo pasirodymą Rusijos televizijos eteryje būtent Sausio 13-ąją vadina provokacija ir Rusijos „propagandinės valdžios išprotėjimu“.

„Aš nemačiau tos laidos ir tų beprotiškų pareiškimų. Bet jeigu jie tokie buvo, tai liudija tos šalies elito arba propagandinės valdžios išprotėjimą. Rusija be galo skausmingai išgyvena savo poimperinį laikotarpį, kuriame neteko savo žemyninių kolonijų. Dar, be abejo, ne visų, bet tų, kurias Europos pusėje buvo užkariavusi kelis šimtus metų. Tas skausmas yra toks gilus ir esminis, kad maišo protą“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Prezidentas Valdas Adamkus tokią laidą su M.Golovatovu pavadino provokacija ir paragino lietuvius jai nepasiduoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?