„Atviro karo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano artimiausiu metu rizika yra reali ir nepakankamai įvertinta“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kalnų Karabacho anklavą su Armėnija jungia tik vienas kelias, ir jis nuo gruodžio vidurio yra užblokuotas, žmonės įstrigę Armėnijos pusėje ir negali grįžti namo.
„Tokia padėtis gali sukelti humanitarinę katastrofą. Galutinis tikslas gali būti etninis valymas – taip apsunkinti gyventojų gyvenimą, kad daugelis jų paliks teritoriją“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.
Jis sakė bandęs susisiekti su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, tačiau nesulaukęs jo atsakymo.
Pasak A.F.Rasmusseno, Europos Komisija galėtų paspausti Azerbaidžaną, naudodamasi energetikos susitarimu tiekti dujas.
Šešias savaites trukęs konfliktas rudenį baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis ir dislokavus Maskvos pajėgas.
„Svarbu aiškiai parodyti Baku, kad mūsų energetiniai interesai neleis mums žiūrėti pro pirštus, kai vyksta humanitarinė drama“, – teigė jis.
A.F.Rasmusseno teigimu, Rusija nieko nedaro, kad panaikintų blokadą, ir armėnai Maskva yra labai nusivylę.
Armėnija praeitą savaitę perspėjo dėl genocido grėsmės Kalnų Karabache.
„Azerbaidžano politinė ir karinė vadovybė rengia etninį valymą, genocidą Kalnų Karabache“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo vyriausybės posėdyje.
„Rusijos taikdariai yra Kalnų Karabacho gyventojų saugumo garantas, ir jei jie negali to užtikrinti, jie turi kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kad užkirstų kelią genocidui“, – sakė jis, turėdamas omenyje Maskvos karius.
Vėliausias Baku ir Jerevano karas baigėsi 2020 metais. Šešias savaites trukęs konfliktas rudenį baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis ir dislokavus Maskvos pajėgas.
Pagal šį susitarimą Jerevanas perleido Baku daug dešimtmečių kontroliuotų teritorijų.
1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.