„Le Figaro“ paklausė N.Sarkozy apie jo bendravimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
2008 metais N.Sarkozy derėjosi su Rusijos prezidentu dėl karo Sakartvele.
Anot N.Sarkozy, rusai skiriasi nuo vakariečių, todėl diskusija su jais visuomet yra sudėtinga.
„Mūsų bendroje istorijoje buvo daug nesusipratimų. Nepaisant to, mums jų reikia, o jiems reikia mūsų. Su Vladimiru Putinu turėjau gilių nesutarimų, o savo atsakomybę prisiėmiau 2008 m., kai buvau Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių Vadovų tarybos pirmininkas.
Įtikinau jį atitraukti savo tankus, kurie buvo už 25 kilometrų nuo Tbilisio. Jis buvo pradėjęs invaziją į Sakartvelą. Tačiau kartu su Angela Merkel parodėme jam, kad žinome jo raudonąsias linijas. Todėl atsisakėme leisti Ukrainai ir Sakartvelui įstoti į NATO, nepaisant didelio JAV spaudimo.
Nenorėjome leisti Putinui pasinerti į antivakarietišką paranoją, kuri nuo seno viliojo Rusijos vadovus. Kremliaus apsupties kompleksas yra sena istorija. Putinas klydo. Tai, ką jis padarė, buvo rimta ir baigėsi nesėkme. Tačiau tai pasakius, reikia judėti toliau ir ieškoti išeities. Rusija yra Europos kaimynė ir tokia išliks“, – kalbėjo N.Sarkozy.
Žurnalistams atkreipus dėmesį, kad prezidentas E.Macronas iš pradžių bandė ir buvo vedžiojamas už nosies, N.Sarkozy atsakė: „Prezidento E.Macrono intuicija buvo teisinga. Deja, jis nenuėjo iki galo, daugiausia dėl Rytų Europos šalių spaudimo.“
„Man sakė, kad Vladimiras Putinas nebėra tas žmogus, kurį pažinojau. Nesu tuo įsitikinęs. Esu su juo bendravęs dešimtis kartų. Jis nėra iracionalus. Taigi turime rizikuoti išeiti iš šios aklavietės, nes šiuo klausimu Europos interesai nesutampa su Amerikos interesais.
Negalime laikytis keistos idėjos „kariauti iš tikrųjų nekariaujant“. Turėsime išsiaiškinti savo strategiją, ypač jei šis karas bus ilgalaikis.
Diplomatija, diskusijos ir mainai tebėra vienintelės priemonės rasti priimtiną sprendimą. Be kompromiso nieko nepavyks pasiekti, ir mes rizikuojame, kad situacija bet kuriuo metu gali pasikeisti į blogąją pusę. Ši parako statinė gali turėti baisių pasekmių“, – kalbėjo jis.
N.Sarkozy taip pat sukritikavo NATO sąjungininkų pažadą remti Ukrainą tiek, kiek reikės.
„Tačiau ką reiškia iki galo? Ar tai reiškia Donbaso susigrąžinimą? Taip pat ir Krymo susigrąžinimą? Ar eiti iki pat Maskvos?
2014 m. įvykdyta Krymo aneksija buvo akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau kalbant apie šią teritoriją, kuri iki 1954 m. buvo rusiška ir kurioje dauguma gyventojų visada jautėsi rusais, manau, kad bet koks grįžimas į praeitį yra iliuzinis.
Net jei ir manau, kad norint ratifikuoti dabartinę padėtį reikės neginčijamo referendumo, t.y. referendumo, kuris būtų surengtas griežtai kontroliuojant tarptautinei bendruomenei.
O kaip dėl kitų? Ginčijamos teritorijos Ukrainos rytuose ir pietuose? Viskas priklausys nuo to, kaip klostysis situacija vietoje.
Visiškai suprantama, kad ukrainiečiai sieks susigrąžinti tai, kas iš jų buvo neteisėtai atimta. Tačiau jei jiems tai visiškai nepavyks, tuomet teks rinktis tarp įšaldyto konflikto – kuris, kaip žinome, rytoj neišvengiamai sukels naują karštą konfliktą – arba kitos išeities, dar kartą griebusis tarptautinės bendruomenės griežtai prižiūrimų referendumų, kad šie teritoriniai klausimai būtų galutinai ir skaidriai išspręsti", – teigė N.Sarkozy.
Remdamasi tarptautine teise, Ukraina kategoriškai atmeta galimybę sutikti su Rusijos įvykdyta okupacija ir žada kovoti, kol išlaisvins visą užgrobtą žemę.
Nuolaidžiavimo Rusijai kritikai perspėja, kad leidus Maskvai įtvirtinti agresijos pasiekimus, ji nesustos ir toliau tęs grobikiškus karus, be to, tai gali paskatinti ir Kinijos ekspansionizmą.
N.Sarkozy interviu taip pat arogantiškai atmetė Ukrainos norą prisijungti prie svarbiausių Vakarų institucijų – NATO ir Europos Sąjungos.
„Ukraina yra jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų. Ji turi tokia ir likti. Šiuo metu duodame melagingus pažadus, kurių netesėsime. Kaip ir pažadai, kurie dešimtmečius buvo dalijami Turkijai“, – kalbėjo buvęs Prancūzijos prezidentas.
„Ukraina yra tiltas tarp Europos ir Rusijos. Prašymas, kad Ukraina rinktųsi tarp šių dviejų subjektų, man atrodo, prieštarauja šio sudėtingo regiono istorijai ir geografijai. Ir būtų naivu manyti, kad Vladimiro Putino žlugimas ką nors pakeis“, – kalbėjo N.Sarkozy.
Šiuos žodžius dauguma ukrainiečių įvertintų kaip įžeidimą, nes susidūrę su brutalia Maskvos agresija jie tvirtai apsisprendė integruotis į Vakarus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu šią savaitę duotame interviu pareiškė, kad ukrainiečių kariuomenė išlaisvins visą Rusijos pajėgų užimtą teritoriją, kad ir kiek tai užtruktų.
„Mūsų tikslas – pergalė, pergalė išlaisvinant mūsų teritorijas, esančias 1991 m. (Ukrainos) sienose. Ir mums nerūpi, kiek laiko tai užtruks“, – sakė jis duodamas interviu Kyjive agentūrai AFP.
„Kol Ukrainos žmonės pritaria šiam tikslui, Ukrainos vyriausybė žengs koja kojon su savo žmonėmis“, – pridūrė jis.
Jis sakė, kad Ukrainai vis tiek reikės nuolatinio Vakarų ginklų ir šaudmenų tiekimo, kol jos kariuomenė išstums Rusijos pajėgas iš visos okupuotos Ukrainos teritorijos.