„Karalius labai susijaudinęs – jis ilgai laukė šios akimirkos“, – prieš renginį sakė buvusio monarcho vyriausioji dukra Margaret.
Šiame renginyje buvusioje komunistinėje šalyje pakviesti dalyvauti politikai, diplomatai ir aukšto rango dvasininkai.
Tarp svečių – Ispanijos karalienė Sofia, Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas, Liuksemburgo kunigaikštis Henri, Jordanijos princesė Muna ir buvęs Bulgarijos karalius Simeonas, taip pat – buvusių Graikijos, Serbijos, Rusijos, Italijos ir Portugalijos karališkųjų šeimų nariai, paskelbė Mihai I spaudos tarnyba.
Mihai I yra vienas iš paskutinių tebegyvenančių Antrojo pasaulinio karo laikų valstybių vadovų. Jam 45 metus buvo draudžiama grįžti į savo tėvynę, kurią tuo metu valdė komunistai.
Jo kalba vainikavo virtinę ceremonijų, kuriose dalyvavo daugelis buvusio monarcho gerbėjų.
Mihai I sakydamas istorinę kalbą parlamente paragino politikus atkurti šalies orumą. „Pastarieji 20 metų atnešė demokratiją, laisvę ir klestėjimo pradžią“, – buvęs monarchas sakė įstatymų leidėjams.
Rumunijoje demokratija buvo grąžinta 1989 metais, žlugus Nicolae Ceausescu diktatūrai.
„Praėjus 20 metų, atėjo laikas visiškai atsisakyti praeities blogų įpročių, – pridūrė Mihai I, sakydamas, kad 2011 metais „demagogija, savanaudiškumas ir mėginimai laikytis įsikibus valdžios“ neturėtų rasti vietos Rumunijos institucijose.
Šie buvusio karaliaus komentarai buvo akivaizdi kritika dabartiniams šalies politikams.
„Visi susivieniję turime tęsti savo pastangas vėl tapti gerbiamais ir oriais, – Mihai I sakė per specialią parlamento sesiją. – Mūsų galioje paversti šią šalį klestinčia ir verta susižavėjimo.“
Buvusio monarcho žodžius palydėjo atsistojusių deputatų plojimai.
Nors Mihai I yra gana populiarus tarp savo tėvynainių, tik nedaugelis pasisako už monarchijos sugrąžinimą, rodo visuomenės apklausos.
Sumanymą pakviesti buvusį karalių kreiptis į parlamentą priešiškai sutiko valdančioji Liberalų demokratų partija (PDL), kuri argumentavo, kad toks žingsnis būtų „antikonstitucinis“.
Keista, tačiau opozicijoje esantys socialdemokratai, kurie yra seni monarcho priešininkai, palaikė šį kvietimą, o PDL buvo priversta leisti buvusiam karaliui pasakyti kalbą parlamente.
Rumunijos prezidentas Traianas Basescu, kuris Mihai I neseniai pavadino sovietų liokajumi, pareiškė „neturintis priežasčių“ dalyvauti šiame renginyje.
1921 metų spalio 25 dieną gimęs Mihai I yra vokiečių monarchų Hohenzollernų dinastijos palikuonis. Rumunijos sostas jam priklausė 1927–1930 ir 1940–1947 metais.
Istorikas ir buvęs užsienio reikalų ministras Adrianas Cioroianu sakė naujienų agentūrai AFP, kad Mihai I paskutinį kartą sakė kalbą parlamente 1946 metų gruodį, po ankstesnį mėnesį vykusių rinkimų.
Nors buvo aišku, kad tie rinkimai buvo masiškai klastojami komunistų, monarchas kreipėsi į įstatymų leidėjus per parlamento atidarymo ceremoniją, ignoruodamas opozicijos partijų raginimus boikotuoti šį renginį.
Po metų jis buvo priverstas atsisakyti sosto ir ištremtas.
Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Mihai I kelis kartus lankėsi Rumunijoje, o 2002 metais apsigyveno savo tėvynėje su žmona Anne Bourbon-Parme.
