– Nuo protestų pradžios kalbinti Sakartvelo politologai, aktyvistai, visuomenininkai kartoja panašų teiginį – šalies žmonės nenori revoliucijos, jie nenori Maidano. Tačiau kai valdžios struktūrų elgesys pradeda priminti represijas ir brutalų protestų malšinimą Baltarusijoje, galbūt požiūris keičiasi?
– Nemanau, kad tikrasis klausimas yra tas, ar žmonės siekia revoliucijos, ar ne.
Esmė yra, kad žmonės yra gatvėse, nes jie daro tai, ką gali. Jų nevienija kažkokia didinga revoliucinė strategija ar ideologija.
Tam piliečių judėjimui nevadovauja jokia politinė partija ir nėra jokių surežisuotų kalbų. Tai masinis protestas, kuris savo mastu pretenduoja būti beprecedenčiu per visą šalies istoriją.
Šis judėjimas yra atsakas į keletą Vyriausybės priimtų sprendimų. Pirma, tai buvo sprendimas faktiškai atšaukti integraciją į Europą.
Antra, suklastoti rinkimai ir prasidėjusi beprecedenčio spaudimo strategija.
Jei klausiate manęs, koks bus tikėtinas rezultatas, negaliu tiksliai pasakyti.
Tačiau žinau, kad ši situacija yra giliai geopolitinė – ko, atrodo, daugelis Europos pareigūnų nesuvokia, jie tiesiog nepastebi geopolitinių grėsmių.
Šio protesto judėjimo pralaimėjimas reikštų geopolitinę Rusijos pergalę. Reikia būti visišku idiotu, kad to nesuprastum.
