Buvęs Šiaurės Korėjos šnipas – apie agentų tinklą, narkotikus ir režimą

Buvęs Šiaurės Korėjos šnipas Kim Kuk-songas, kurio tikrosios pavardės žurnalistai neskelbia, BBC atskleidė, kaip jo gimtinėje veikia agentų tinklai. Vyras tvirtino, kad Pchenjano šnipai veikia daugelyje kitų šalių, pirmiausia – Pietų Korėjoje. Be to, pasak jo, viena skurdžiausių valstybių pasaulyje režimui išlaikyti užsidirba pardavinėdama ginklus ir narkotikus.
Kim Jong-unas
Kim Jong-unas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kim Kuk-songas užtruko 30 metų bandydamas patekti į Šiaurės Korėjos slapčiausių šnipų gretas.

Pasak jo, šnipų agentūros buvo „aukščiausiojo lyderio akys, ausys ir smegenys“.

Jis tvirtina saugojęs jų paslaptis, siuntęs žudikus pašalinti režimo kritikus ir netgi pastatęs nelegalią narkotikų laboratoriją, padedančią surinkti lėšų diktatoriui.

Dabar buvęs vyresnysis pulkininkas nusprendė papasakoti savo istoriją BBC. Tai pirmas kartas, kai toks aukštas pareigūnas iš Pchenjano davė interviu britų transliuotojui.

Pasak Kim Kuk-songo, rangas ir lojalumas negarantuoja saugumo Šiaurės Korėjoje.

2014 metais jis turėjo bėgti iš šalies baimindamasis dėl savo gyvybės. Nuo to laiko jis gyvena Seule ir dirba Pietų Korėjos žvalgybai.

Šiaurės Korėjos vadovybę jis apibūdina kaip trokštančią bet kokiomis priemonėmis užsidirbti pinigų – nuo narkotikų sandorių iki ginklų pardavimo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja

Kim Kuk-songas papasakojo apie Pchenjane priimamų sprendimų strategiją, režimo išpuolius prieš Pietų Korėją ir tvirtino, kad slaptos šalies šnipų agentūros ir kibernetiniai tinklai gali pasiekti visą pasaulį.

„Teroro darbo grupė“

Kim Kuk-songas teigia, kad paskutiniai jo keleri metai Šiaurės Korėjos žvalgyboje leido jam susidaryti nuomonę apie ankstyvą dabartinio lyderio Kim Jong-uno karjerą. Šiaurės Korėjos lyderį jis apibūdina kaip jauną vyrą, trokštantį save vaizduoti kaip karį.

Kim Kuk-songas teigia, kad paskutiniai jo keleri metai Šiaurės Korėjos žvalgyboje leido jam susidaryti nuomonę apie ankstyvą dabartinio lyderio Kim Jong-uno karjerą.

Šiaurės Korėja 2009 m. įkūrė naują šnipų agentūrą, pavadintą „Generalinis žvalgybos biuras“. Tuo metu Kim Jong-unas ruošėsi pakeisti savo tėvą, kuris iki tol stovėjo prie valstybės vairo.

Naujojo šnipų biuro vadovu tapo Kim Yong-cholis, kuris ir šiandien išlieka vienu patikimiausių Šiaurės Korėjos lyderio padėjėjų.

Kim Kuk-songas sakė, kad 2009 m. gegužę buvo išduotas įsakymas sudaryti „teroro darbo grupę“ ir nužudyti buvusį Šiaurės Korėjos pareigūną Hwang Jang-yopą, pasitraukusį į Pietų Korėją. Jis esą asmeniškai vadovavo šiai operacijai.

Hwang Jang-yopas kadaise buvo vienas galingiausių šalies pareigūnų, pagrindinis Šiaurės Korėjos politikos architektas. Jam niekada nebuvo atleista už pabėgimą į Pietų Korėją 1997 metais. Apsigyvenęs Seule jis labai kritikavo Šiaurės Korėjos režimą, todėl Kim Jong-uno šeima norėjo keršto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong-ilas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong-ilas

Tačiau pasikėsinimas nepavyko. Du Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovai vis dar Seule atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už šią operaciją.

Pchenjanas neigė, kad yra susijęs su pasikėsinimu į Hwang Jang-yopą ir tvirtino, jog pati Pietų Korėja surengė šią operaciją. Tačiau Kim Kuk-songo parodymai byloja priešingai.

„Šiaurės Korėjoje terorizmas yra politinė priemonė apsaugoti Kim Jong-ilo ir Kim Jong-uno orumą“, – sakė jis.

Kim Kuk-songas: Šiaurės Korėjoje be tiesioginio aukščiausio lyderio nurodymo negalima nuteisti net kelio.

Po metų, 2010 m., Pietų Korėjos karinio jūrų laivyno laivas „Cheonan“ nuskendo po to, kai į jį pataikė torpeda. Žuvo keturiasdešimt šeši žmonės. Pchenjanas ir vėl teigė neturįs nieko bendro su šiuo įvykiu.

Tų pačių metų lapkritį buvo paleisti dešimtys artilerijos sviedinių į vieną Pietų Korėjos salą. Žuvo du kariai ir du civiliai.

Kim Kuk-songas teigė pats nedalyvavęs toje operacijoje, tačiau esą niekam nebuvo paslaptis, jog už to stovi Šiaurės Korėjos režimas. Be to, esą šiuo išpuoliu buvo didžiuojamasi.

Jis teigė, kad šios operacijos nebūtų įvykdytos be „nurodymo iš viršaus“.

„Šiaurės Korėjoje be tiesioginio aukščiausio lyderio nurodymo negalima nuteisti kelio, todėl operacijų nuskandinant laivą ar apšaudant salą tikrai negalėjo įvykdyti žemesnio lygio pareigūnai. Tam būtinas buvo specialus Kim Jong-uno įsakymas“, – sakė Kim Kuk-songas.

„Šnipas mėlyname name“

Kim Kuk-songas sakė, kad vienas iš jo uždavinių Šiaurės Korėjoje buvo kovos su Pietų Korėja strategijos sukurimas. Tam jis turėjo suburti tinklą žmonių, kurie dirbtų Pietų Korėjoje.

„Ne kartą siunčiau šnipus į Pietų Korėją vykdyti operacijų. Buvo atvejis, kai Šiaurės Korėjos agentas buvo išsiųstas ir dirbo „mėlynajame name“ – Pietų Korėjos prezidento biure, o vėliau saugiai grįžo į tėvynę. Tai buvo dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Po penkerių ar šešerių darbo Seule metų jis grįžo saugiai ir dirbo partijos ryšių biure“, – pasakojo Kim Kuk-songas.

Jis tvirtino, kad Šiaurės Korėjos pareigūnai aktyviai dirba tiek įvairiose visuomeninėse organizacijose, tiek ir svarbiose Pietų Korėjos institucijose.

Pasak Kim Kuk-songo, vienu metu Pietų Korėjoje buvo dešimtys sulaikytų Šiaurės Korėjos šnipų, kurie buvo nuteisti už dešimtmečius šnipinėjimo. Tiesa, nuo 2017 m. sulaikytų šnipų tapo vis mažiau. Šiaurės Korėja ėmėsi kitokios taktikos ir investuoja į naujas technologijas, o ne senamadišką šnipinėjimą.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja

Nors Šiaurės Korėja laikoma viena skurdžiausių ir labiausiai izoliuotų pasaulio šalių, teigiama, kad Pchenjanas paruošė maždaug 6 tūkst. internetinių įsilaužėlių armiją.

Anot Kim Kuk-songo, ankstesnis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas dar devintajame dešimtmetyje įsakė apmokyti naujus darbuotojus ir „pasirengti kibernetiniam karui“.

„Moranbongo universitetas išsirenka gabiausius studentus iš visos šalies ir suteikia jiems šešerių metų specialų išsilavinimą“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės saugumo pareigūnai mano, kad Šiaurės Korėjos padalinys, žinomas kaip „Lazarus Group“, buvo atsakingas už kibernetines atakas 2017 metais. Jų metu buvo sutrikdytas britų nacionalinės sveikatos sistemos darbas. Pakenkta ir kitoms organizacijoms visame pasaulyje. Manoma, kad Pchenjanas stovi ir už 2014 m. įvykdytos atakos prieš „Sony Pictures“.

Kim Kuk-songas sakė, kad „Lazarus Group“ padalinys Šiaurės Korėjoje buvo žinomas kaip 414 ryšių biuras.

„Viduje jį vadinome Kim Jong-ilo informacijos centru“, – teigė vyras.

Pasak jo, šis biuras turėjo tiesioginę telefono liniją su Šiaurės Korėjos lyderiu.

Kim Kuk-songas: Narkotikų gamyba Šiaurės Korėjoje valdant Kim Jong-ilui pasiekė aukščiausią tašką.

„Žmonės sako, kad šie agentai yra Kinijoje, Rusijoje ir Pietryčių Azijos šalyse, tačiau jie veikia ir pačioje Šiaurės Korėjoje. Biuras taip pat saugo ryšį tarp Šiaurės Korėjos šnipų agentų“, – tvirtino Kim Kuk-songas.

Narkotikai keičiami į dolerius

Kim Jong-unas neseniai paskelbė, kad šalis vėl susiduria su „krize“. Šių metų balandį jis paragino savo žmones ruoštis kitam „sunkiam žygiui“. Šie žodžiai perspėjo šalies gyventojus apie pražūtingą badą, su kuriais jie susidūrė 1990-aisiais, valdant Kim Jong-ilui.

Tada Kim Kuk-songas dirbo Operacijų departamente ir buvo įpareigotas surinkti „revoliucines lėšas“ aukščiausiajam lyderiui. Pasak jo, tai reiškė prekybą narkotikais.

„Narkotikų gamyba Šiaurės Korėjoje valdant Kim Jong-ilui pasiekė aukščiausią tašką. Paskirtas atlikti šią užduotį ir surinkti lėšų, pastačiau gamybinę bazę partijos ryšių palaikymo tarnybos 715 mokymo centre ir gaminau narkotikus. Taip galėjome užsidirbti ir pristatyti dolerius Kim Jong-ilui“, – kalbėjo Kim Kuk-songas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėja turi ilgą narkotikų gamybos istoriją – daugiausia gaminama heroino ir opiumo. Buvęs Šiaurės Korėjos diplomatas Jungtinėje Karalystėje Thae Yong-ho, taip pat pasitraukęs iš posto, 2019 m. Oslo laisvės forume sakė, kad šalis užsiima valstybės remiama prekyba narkotikais.

Kim Kuk-songas paaiškino, kad už narkotikus gauti pinigai neatitekdavo Šiaurės Korėjos žmonėms. Pasak jo, visos šalyje esančios lėšos yra lyderio nuosavybė. Už jas jis perka namus, automobilius, maistą, drabužius, mėgaujasi prašmatniu gyvenimu. Tuo metu paprasti žmonės yra pasmerkti gyventi skurde. Skaičiuojama, kad dešimtajame dešimtmetyje prasidėjus sunkmečiui šalyje dėl maisto trūkumo galėjo mirti net iki milijono žmonių.

Kitas pajamų šaltinis, anot Kim Kuk-songo, atsirado iš neteisėto ginklų pardavimo Iranui.

„Buvo specialūs povandeniniai, pusiau povandeniniai laivai. Šiaurės Korėja labai gerai kūrė tokią įrangą“, – sakė jis.

Kim Kuk-songas tvirtino, kad prekyba su Iranu buvo labai sėkminga.

Šiaurės Korėjos ekspertai tvirtina, kad Pchenjano ginklų sandoriai su Iranu buvo atvira paslaptis nuo devintojo dešimtmečio ir netgi apėmė balistines raketas.

Šiaurės Korėja ir toliau skatina masinio naikinimo ginklų kūrimą, nepaisydama griežtų tarptautinių sankcijų. Rugsėjį šalis išbandė keturias naujas ginklų sistemas, įskaitant naują tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą, balistinės raketos paleidimo sistemą, hipergarsinę ir priešlėktuvinę raketas.

Anot Kim Kuk-songo, Pchenjanas taip pat pardavė ginklus ir technologijas šalims, kurios kariauja ilgus pilietinius karus. Pastaraisiais metais Jungtinės Tautos apkaltino Šiaurės Korėją tiekiant ginklus Sirijai, Mianmarui, Libijai ir Sudanui.

JT perspėja, kad Pchenjane sukurti ginklai gali atsidurti daugelyje neramių pasaulio kampelių.

Išdavė ištikimas tarnas

Kim Kuk-songas Šiaurės Korėjoje gyveno privilegijuotą gyvenimą. Jis tvirtino, kad Kim Jong-uno teta jam padovanojo automobilį „Mercedes-Benz“ ir leido laisvai keliauti į užsienį, kad surinktų pinigų Šiaurės Korėjos lyderiui.

Jis teigė taip pat pardavinėjęs retus metalus ir anglį, kad surinktų milijonus grynųjų pinigų, kurie vėliau į šalį keliaudavo lagaminuose.

Skurdžioje šalyje, kur milijonai žmonių kovoja su maisto trūkumu, tokiu gyvenimu gali mėgautis nedaugelis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja
AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėja

Galingi politiniai Kim Kuk-songo ryšiai leido jam judėti tarp skirtingų žvalgybos agentūrų. Tačiau tie patys ryšiai kėlė pavojų jam ir jo šeimai.

Netrukus po to, kai 2011 m. Kim Jong-unas užėmė šalies lyderio vietą, jis nusprendė atsikratyti tų, kuriuos jis suvokė kaip grėsmę. Tarp tokių atsidūrė ir jo dėdė Jang Song-thaekas.

Kim Kuk-songo teigimu, Jang Song-thaeko vardas Šiaurės Korėjoje tuo metu buvo geriau žinomas nei paties Kim Jong-uno. Jis sako nujautęs, kad Jang Song-thaekas bus pašalintas, tiesa, manė, jog jis bus paprasčiausiai išvarytas į provinciją.

Tačiau 2013 m. gruodį Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Jang Song-thaekui įvykdyta egzekucija.

„Buvau daugiau nei nustebęs, tai buvo mirtinas smūgis, buvau pasibaisėjęs. Iš karto pajutau pavojų savo gyvybei. Žinojau, kad nebegaliu pasilikti Šiaurės Korėjoje“, – sakė Kim Kuk-songas.

Tuo metu, kai buvo įvykdyta egzekucija, jis buvo užsienyje. Vos išgirdęs žinią, nusprendė planuoti su šeima pabėgimą į Pietų Korėją.

„Palikti savo šalį, kur yra mano protėvio kapai ir šeima, pabėgti į tuo metu man svetimą Pietų Korėją, buvo labai sunkus sprendimas“, – teigė Kim Kuk-songas.

Jis tikino nusprendęs dabar kalbėtis su žiniasklaida, nes nori padėti kitiems Šiaurės Korėjos gyventojams išsilaisvinti iš diktatūros gniaužtų.

Pietų Korėjoje yra daugiau nei 30 tūkst. iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų. Tik nedaugelis nusprendžia prabilti. Be to, kuo aukštesnes pareigas Šiaurės Korėjoje anksčiau užėmė šie žmonės, tuo didesnė rizika kyla jiems ir jų šeimoms. Tiesa, egzistuoja ir kita priežastis, dėl kurios šie asmenys linkę tylėti – ne visi noriai tiki jų pasakojimais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų