„Visų pirma gerai, kad šis susitikimas pagaliau įvyks. Tačiau gaila, kad tai vyksta tik dabar“, – sakė M.Gorbačiovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
„Iššvaistyta daug laiko, reikia atsigriebti. Reikia atkurti pasitikėjimą“, – pažymėjo jis.
Šiuo metu santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono yra prasčiausi nuo devintojo dešimtmečio, kai M.Gorbačiovas daug prisidėjo, kad būtų sumažinta daug metų tarp abiejų supervalstybių tvyrojusi didžiulė įtampa.
JAV paskelbė sankcijas Rusijai už jos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje bei Krymo aneksiją. Be to, šalys remia priešingas Sirijos konflikto puses: Maskva palaiko Basharo al Assado vyriausybę, o Vašingtonas – sukilėlius.
D.Trumpas prezidento rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo, jog imsis žingsnių pagerinti santykius su Maskva, ir žarstė pagyrimus V.Putinui.
Tačiau nesitikima, kad penktadienio derybose, kurios vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose, bus pasiektas koks nors reikšmingas persilaužimas.
Bet kokios nuolaidos Maskvai turėtų nemalonių pasekmių Baltiesiems rūmams, turint galvoje, kad Amerikos žvalgybos agentūros kaltina V.Putiną asmeniškai nurodžius surengti didžiulio masto kampaniją siekiant paveikti pernai vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatus D.Trumpo naudai.
M.Gorbačiovas JAV ir Rusijos lyderių penktadienio akistatą palygino su 1985 metais Ženevoje įvykusiu savo pirmuoju susitikimu su tuometiniu JAV prezidentu Ronaldu Reaganu. Jis tvirtino, jog kai kure R.Reagano administracijos nariai mėgino užkirsti kelią šiam susitikimui.
„Tačiau jis nepasidavė spaudimui, o mes savo ruožtu atvykome į susitikimą su rimtais, konstruktyviais pasiūlymais“, – sakė M.Gorbačiovas.
„Dabar lyderiai turi duoti postūmį... Reikia viską padėti ant derybų stalo ir suderinti sąveikos mechanizmą“, – sakė buvęs Sovietų Sąjungos lyderis.
