Buvęs Ukrainos ministras prabilo apie darbo užkulisius: vos nepasiuntė paskui rusų laivą

Rugsėjo pradžioje iš Ukrainos užsienio ministro posto atsistatydinęs Dmytro Kuleba per ketverius savo tarnybos metus pagarsėjo ugningais ir neretai griežtais pareiškimais apie Vakarų paramą nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai. Gindamas savo šalies poziciją, viešojo kalbėjimo talentą turintis ministras bendravo su svarbiausiais pasaulio lyderiais ir interviu svetainei „24 kanalas“ pasidalijo įdomiausių susitikimų akimirkomis.
Dmytras Kuleba
Dmytras Kuleba / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Paklaustas, apie neįprasčiausius ir įsimintiniausius susitikimus su kitų šalių vadovais, jis papasakojo apie pokalbius su Jungtinių Valstijų užsienio reikalų sekretoriumi Antony Blinkenu, su kuriuo 2023 m. D.Kuleba kalbėjosi greito maisto restorane „McDonald's“, ir šiemet įvykusį susitikimą restorane „Veterano Pizza“.

„Antony Blinkenas yra didelis Ukrainos draugas, ir kai administracijoje vyko diskusijos dėl paramos Ukrainai, jis visada buvo mūsų gynėjas. Tai žmogus, kuris daug nuveikė, kad Vašingtone būtų priimti svarbūs sprendimai dėl ginklų tiekimo, sankcijų ir finansinės paramos.

A. Blinkenas Ukrainoje / BRENDAN SMIALOWSKI / AP
A. Blinkenas Ukrainoje / BRENDAN SMIALOWSKI / AP

Mes ne veltui ėjome į „McDonald's“, jis suvaidino svarbų vaidmenį grąžinant jį Ukrainai. Kai supratau, kad „McDonald's“ Ukrainoje neveikia, paklausiau jo, kodėl. Suprantu, kodėl Rusijoje nėra „McDonald's“, bet kodėl jis neveikia Ukrainoje?

Kalbama net ne apie mėsainius ir pyragaičius, o apie signalą pasauliniam verslui. Jei „McDonald's“ neveikia kurioje nors šalyje, bet kuri kita tarptautinė bendrovė pagalvos, kodėl ji turėtų grįžti, jei „McDonald's“ dar negrįžo? Tai buvo ne tik sprendimas sugrąžinti žmonėms bent minimalų komfortą. Tai taip pat buvo signalas Vakarų įmonėms, kad jos turėtų grįžti į Ukrainą“, – kalbėjo buvęs Ukrainos diplomatijos vadovas.

Jis tvirtino šį klausimą anksčiau iškėlęs A.Blinkenui, kuriam įsitraukus, „McDonald's“ grįžo į Ukrainą: „Mes tai atšventėme ten nuvykę. O „Veterano“ buvo paramos Ukrainos veteranams ženklas“.

Vos nepasiuntė paskui Rusijos laivą

Per keletą metų ministro poste D.Kuleba kalbėjo apie tai, kad svarbu, jog ukrainiečiai suprastų, kad tai, kaip jie mato karą, yra viena, tai, kaip jį regi artimiausios sąjungininkės – kita, o tai, kaip karas įsivaizduojamas Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, yra „visai kita planeta“.

Interviu metu buvęs ministras pasidalijo ilgai manęs, kad niekas negali jo išvesti iš pusiausvyros, ir prisipažino, kad per pokalbį su vienos Lotynų Amerikos šalies užsienio reikalų ministru jis beveik pasiuntė jį paskui Rusijos laivą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dmytro Kuleba
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dmytro Kuleba

„Kai žmonės pradeda visiškai rimtai sakyti, kad „mums jūsų labai gaila, bet mes nuoširdžiai tikime, kad turėtume nustoti tiekti jums ginklus, ir karas baigsis. Žinote, Rusija tikrai padarė klaidą, bet Rusija yra maloni ir pozityvi šalis, kuri mums visiems yra padariusi daug gero, todėl kaip nors rasime supratimą“. Arba apie „dvi slavų tautas, kurios buvo priverstos kovoti viena su kita“.

Kai viso to klausaisi tokiame koncentruotame „pakete“ iš kitos šalies užsienio reikalų ministro... Tai buvo 3-ias ar 4-as pokalbiai, kai turėjau perduoti konkrečią žinią“, – kalbėjo D.Kuleba.

Su britų užsienio sekretoriumi – į barą

D.Kulebos susitikimas su buvusiu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly įvyko viename iš Kyjivo barų.

„Kalbant apie susitikimo vietą, atskleisiu tai, kas nebuvo viešai skelbiama. 2023 m. į Kyjivą su vizitu atvyko tuometinis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly. Baigėme derybas, išsiaiškinome visas programas ir apie 22 val. pakviečiau jį į barą, priklausantį savanoriams, kurie yra labai gerai žinomi Ukrainoje. Jie renka daug pinigų kariuomenei paremti.

Nuėjome į barą ir įpylėme jam stiklinę viskio. Jis ten susitiko su ukrainiečių savanoriais, ir mes saikingai gėrėme. Tačiau tai buvo labai svarbus pokalbis. Išeidamas iš baro jis pasakė: „Dmytro, ukrainiečiai yra nepalaužiami“. Esu įsitikinęs, kad tai buvo bendravimo su mūsų žmonėmis rezultatas“, – pasakojo buvęs ministras.

Jis sakė, kad, paviršutiniškai žiūrint, įkvėpė tai, kad nebūdavo elektros, vykdavo apšaudymai, siautė karas, o, nusileidus į požemius, atsisėsdavai su žmonėmis, kurie, nepaisant visko, pasakoja, kad sugeba padėti kariuomenei, vesti savo verslą, linksmintis ir dirbti.

Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Jamesas Cleverly ir Gabrielius Landsbergis
Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Jamesas Cleverly ir Gabrielius Landsbergis

„Tai buvo toks lūžis nuo šablono. Jamesą Cleverly tai nepaprastai sujaudino. Žinau, kad vėliau jis minėjo šį vizitą kaip pavyzdį, kokia nenugalima yra ukrainiečių dvasia ir kaip mes sugebame daryti viską vienu metu“, – kalbėjo D.Kuleba.

Nežinojo apie invaziją

Dar būdamas užsienio reikalų ministru D.Kuleba prisipažino, kad vienų derybų metu 2022-aisiais norėjo vožti antausį Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

„Buvo numatyta labai didelė kaina už bet kokią, net ir menkiausią klaidą. Vos įžengęs į posėdžių salę išjungiau visas emocijas. Vėl jas įjungiau tik išėjęs. Tokioje situacijoje emocijos žais prieš tave, padarys tave silpnesnį. Tai buvo bene vienintelės derybos mano gyvenime, kurias vedžiau kaip mašina. Tiesiog dirbtinis intelektas, visiškai susikoncentravęs į informacijos apdorojimą, žodžių kalibravimą, visiškai be jokių emocijų.

S.Lavrovui to padaryti nepavyko. Jis nesijautė užtikrintai ir pademonstravo, kad nėra toks baisus vilkas, kaip buvo piešiamas. Tuomet supratau, kad S.Lavrovas tikrai yra stiprus diplomatas, bet ne toks stiprus, kaip žmonės manė, kad jis yra aukščiausio lygio diplomato idealas“, – atskleidė diplomatas.

Pasak jo, per derybas Antalijoje 2022 m. kovo 10 d. jie patalpoje buvo devyniese: tarp jų trys ministrai – D.Kuleba, S.Lavrovas ir jų kolega iš Turkijos Mevlutas Čavušoglu.

Sergejuss Lavrovas / Scanpix nuotr.
Sergejuss Lavrovas / Scanpix nuotr.

„Viską aptarėme. Būtent tada supratau, kad S.Lavrovas greičiausiai nežinojo apie karo pradžią ir nedarė įtakos priimamiems sprendimams. Galbūt dabar tai pasikeitė.

Buvo toks epizodas. Pasiūliau susitarti bent dėl 24 valandų koridoriaus iš Mariupolio, nes visa tai vyko apgulto miesto fone. S.Lavrovas atsakė, kad šiuos klausimus turėtų spręsti kariuomenė. Aš pasakiau, kad skambinkime, kam reikia, dabar pat. Bet jis atsakė, kad tai ne jo kompetencija. Tada pasakiau, kad užsienio reikalų ministrai turi įgaliojimus aptarti bet ką, taigi paskambinkime prezidentams.

Jis kažką sumurmėjo ir atsisakė skambinti. Nors aš tikrai buvau pasirengęs paskambinti Oleksejui Reznikovui arba prezidentui, kad visa tai suderintų“, – pasakojo D.Kuleba.

Pasak jo, Turkijos delegacija su dideliu susižavėjimu stebėjo šį „ping-pongą“.

„Galiausiai S.Lavrovas parodė, kad nedrįsta skambinti savo viršininkams, kad išspręstų kokį nors klausimą, ir kad apskritai nėra nusiteikęs spręsti jokių klausimų.

Turkai tai matė ir suprato, kas kokio tikslo siekia. S.Lavrovas norėjo veikti kaip karo dūmų uždanga, diplomatijos imitacija. Mano tikslas buvo išspręsti konkrečias problemas, išgelbėti ukrainiečių gyvybes ir pabandyti sustabdyti karą“, – pareiškė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis