„Smerkiame Rusijos remiamų ginkluotų grupuočių vykdomus paliaubų pažeidimus, taip pat raginame Rusiją pripažinti savo atsakomybę šiuo kontekstu ir panaudoti savo didelę įtaką jos remiamoms ginkluotoms grupuotėms, atkurti visuotines paliaubas, visiškai vykdyti Minsko susitarimus, sudaryti galimybę specialiai ESBO [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos] stebėjimo misijai pagal jai suteiktus įgaliojimus laisvai ir netrukdomai patekti į Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas teritorijas palei Rusijos ir Ukrainos valstybės sieną“, – sakoma bendrame Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen patvirtintame dokumente antradienį.
Dokumente smerkiami Rusijos veiksmai „verčiant Ukrainos piliečius“ laikinai Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose prašyti Rusijos pilietybės supaprastinta tvarka, taip pat Rusijos pasų išdavimas Ukrainos piliečiams, nes tai prieštarauja Minsko susitarimams.
Ukraina ir ES sutarė, jog svarbu koordinuoti tarptautines pastangas saugantis nuo didėjančių grėsmių saugumui ir stabilumui Juodosios jūros regione.
23-ojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo metu paliesti ir kiti klausimai. Taro kurių atviros oro erdvės, galimybių bedradarbiavimo moklisninkams praplėtimas.
Tačiau buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys ir atstovas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Borislavas Bereza 15min teigė, kad svarbiausi visršūnių susitikimo klausimai nebus paviešinti. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad ES atstovai turėjo pažerti nemažai kritikos V.Zelenskiui už lėtai vykdomas reformas šalyje.
B.Bereza taip pat linkęs nekreipti dėmesio į Maskvos pasisakymus apie galimą susitikimą Normandijos formatu (dalyvauja Rusija, Ukraina, Vokietija, Prancūzija).
Pasak buvusio politiko ir visuomenininko, Maskva gali kalbėti apie susitikimą, tačiau jai trūksta svarbiausio – politinės valios užbaigti karą su Ukraina.
B.Bereza: mes kalbame net ne apie kažkokias pretenzijas, o visą rinkinį argumentuotų kaltinimų dėl reformų vilkinimo.
– Kijeve įvyko Europos Sąjungos ir Ukrainos atstovų susitikimas, pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys. Kokią žinutę tai siunčia jūsų šaliai – pavyko pasistūmėti dar žingsniu ES narystės link?
– Reikia skirti dvi ES žinutes: viena jų skirta Ukrainos žmonėms, kita – valdžiai. Ukrainai svarbu tai, kad dabar mums atsiveria bendra oro erdvė su Bendrija.
To buvo siekiama seniai ir reikia pripažinti, kad dėl bendros erdvės susitarta tikrai ne šiandien. Tai buvo ilgas procesas, kuris pagaliau baigtas. Be to, šiandien pasirašyti susitarimai, kurie padės tiek mūsų mokslininkams, tiek kūrybiniams darbuotojams dalyvauti kai kuriose ES programose.
Tačiau visa tai – žinutė Ukrainos piliečiams. Jei kalbėsime apie Bendrijos žinią mūsų valdžiai, Ukrainos politikai šiandien išgirdo tai, kas nebuvo paviešinta.
Mes kalbame net ne apie kažkokias pretenzijas, o visą rinkinį argumentuotų kaltinimų dėl reformų vilkinimo, bendradarbiavimo žlugdymo. Kitaip sakant – dėl regresijos visose sferose.
Priekaištai žeriami dėl reformų būtinybės ignoravimo, nepateisinamos prezidento administracijos laikysenos dėl Antikorupcinės prokuratūros vadovo paskyrimo. Pastarasis įvykis yra vienas pagrindinių skandalų Ukrainoje pastaruoju metu.
Prezidento ir valdančiosios „Tautos tarno“ partijos narių kvotomis sudaryta komisija nutraukė prokuratūros, kuri turi kovoti su korupcija, vadovo paskyrimą.
Be abejo, visų šių priekaištų iš ES atstovų lūpų mes neišgirsime viešai, tačiau juos turėjo išklausyti mūsų valdžia už uždarų durų.
Prieš porą dienų buvęs Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso kalbėjo, kad Ukraina yra vis arčiau ES. Tai dar kartą parodo, jog Bendrija pasiruošusi priimti Ukrainą į savo šeimą, bet jokiu būdu nepasiruošusi priimti jos be reformų ir dabartinės valdžios tempiamos atgal.
– Dažnai kritikuojate valdžią. Ką, jūsų nuomone, ji daro blogai?
– Deja, daugelis ekspertų sutinka, kad šiandien Ukrainoje nevyksta ne tik jokios reformos, bet ir vyksta regresija.
Matome, kad korupcija progresuoja, prezidento administracija stengiasi visiškai kontroliuoti teismus. Tenka apgailestauti, kad godumas žmonių, atėjusių į valdžią su šūksniais apie kovą su korupcija, kenkia Ukrainos ateičiai.
Pagrindinė problema tai, kad valdžia šiandien toleruoja korupciją ir gins sau artimų žmonių, o ne šalies interesus. Dėl to ir kyla visos mūsų problemos.
– Pastaruoju metu garsiai nuskambėjo ir „Pandora Papers“ tyrimas apie lengvatinio apmokestinimo kompanijas. Šiame tyrime atsirado ir Volodymyro Zelenskio pavardė. Maža to, vos po kelių dienų įvyko skandalas valstybiniame banke „Ukreximbank“, kur ne tik išaiškinta galima korupcija, bet ir buvo užpulti žurnalistai. Visos šios istorijos nepaveiks Europos partnerių požiūrio į Ukrainą?
– Europos politikai brėžia labai aiškią takoskyrą taro Ukrainos kaip valstybės ir jos politikų. Jie dar prisimena, kad ne taip seniai Ukrainos prezidentu buvo Viktoras Janukovyčius, tačiau buvo pasiruošę bendrauti net ir su juo, kad tik pagelbėtų mūsų šaliai integruotis į Europą.
Zelenskis jau prarado savo patrauklumą europiečių akyse. Tai girdėjau ne kartą ir iš pačių Europos politikų. Jie labai nusivylę tuo, kad Zelenskis nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Dar labiau jie nusivylę tuo, kad Zelenskis, žadėjęs kovoti su korupcija, pats bemaž ėmėsi atstatyti Janukovyčiaus laikų sistemą.
Kai vienas iš „Tautos tarno“ partijos narių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padaro avariją, o jį visaip bandoma išsukti aukščiau, kone vidaus reikalų ministro lygiu, visi tai mato. Be abejo, europiečiai apie tai viešai nekalba, bet jie tikrai tai mato.
Kaip visiems matoma ir tai, kad prezidentas, kuris dėl ofšorų kaltino savo pirmtaką, pats dalyvauja tokiose schemose. Be to, buvo teigta, kad pinigai, keliaujantys į ofšorą, skirti fondui, o paaiškėjo, jog už juos Zelenskis ir jo aplinkos žmonės pirkdavo butus.
Todėl iš Zelenskio nesitikima, kad jis kardinaliai pakeis Ukrainos judėjimo kryptį. Tačiau europiečiai nenori, kad Ukrainoje įsivyrautų chaosas. Todėl, nors susižavėjimo Zelenskiu nebeliko, išliko noras sustabdyti Ukrainą nuo regresijos.
B.Bereza: būtina prisiminti, kad bet kurio politiko užduotis yra iš tiesų tarnauti valstybei.
Visi skandalai, pastaruoju metu paliečiantys Zelenskį – ofšorų, banko „Ukreximbank“, kurio vadovas yra artimas prezidento draugas, taip pat Ukrainos geležinkelių, kurių istorijoje kalbama apie įvykdytus pažeidimus už maždaug 60 milijardų grivinų, parodo, ką šalyje bando sukurti prezidentas.
Kaip jam tai pavyks? Gali pasikonsultuoti su Janykovyčiumi, pastarasis irgi bandė. Kuo baigėsi, prisimename.
Ko nesupranta Zelenskis? Kad Ukrainos visuomenė pasikeitė. Pakito ne tik valdžios vertinimas, bet ir žmonių patirtys. Dėl karo dalis visuomenės turi įgūdžių ir žinių, kurių neturėjo 2013 metais stovėdama Maidane. Todėl visa tai gali turėti labai liūdnas pasekmes, kurios iššauktų gilią krizę Ukrainoje.
– Kas turi pasikeisti, kad reformos, apie kurias kalbame, įvyktų taikiai, o ne jūsų paminėtu būdu?
– Kad vyktų reformos, reikia nustoti jas sabotuoti. Be abejo, reikalinga ir politinė valia. Svarbiausia – reikia nustoti vertinti valdžią per autokratijos prizmę. Būtina prisiminti, kad bet kurio politiko užduotis yra iš tiesų tarnauti valstybei. Kitaip, deja, matysime judėjimą greičiau Rusijos, Baltarusijos ar Turkmėnistano valdymo modelio link.
Ar galima įvykdyti reformas? Taip, galima. Ar tai padaryti paprasta? Ne, deja, sudėtinga.
– Antradienį Kremlius po pokalbio su Angela Merkel ir Emmanueliu Macronu, pareiškė, kad gali vėl įvykti Normandijos ketverto susitikimas. Nors, atrodo, dar visai neseniai buvo aišku, kad Maskva ir Kijevas dėl bendros darbotvarkės tokiam susitikimui nesusitars. Kaip vertinate šią naujieną?
– Klausimas dėl galimo susitikimo bus aptarinėjamas nuolat, nes taip Maskva demonstruoja savo pasiruošimą dialogui.
Tačiau realybėje tokio susitikimo tikimybė yra minimali. Rusija iš karto atsisako kalbėti apie Krymą ir Donbasą. Todėl Ukrainai nėra prasmės susitikti tokiame formate.
Šis susitikimas galbūt reikalingas tik Putinui, kad jis galėtų pademonstruoti Ukrainos valdžios silpnybę ir tai, jog jis diktuoja žaidimo sąlygas.
Tačiau reikia nepamiršti, kad Rusija nėra suinteresuota išspręsti Rytų Ukrainos klausimo. Jiems tinka status quo, jie pasiruošę toliau palaikyti karinį konfliktą Donbase, o ir sankcijos už Krymo aneksiją jiems visai netrukdo. Todėl teoriškai jie gali žadėti bet kokius susitikimus, bet politinės valios praktiškai pripažinti savo kaltę, išvesti kariuomenę ir grąžinti teritorijas, jie neturi.
