Taip pat skaitykite: Antrąją karo fazę Vladimiras Putinas bandys užbaigti iki gegužės 9-osios
Neįvertinome Rusijos valdžios supuvimo masto
Interviu radijo stoties „Svoboda“ Gruzijos tarnybai G.Pavlovskis, kalbėdamas per „Zoom“ iš nežinomos vietos, sakė, kad V.Putino sprendimas įsiveržti į Ukrainą vasario 24 d. neturėjo „jokios politinės prasmės“.
„Visa tai yra asmeninis Putino sprendimas. Niekas kitas, išskyrus Putiną, nebūtų jo priėmęs, net Ramzanas Kadyrovas, jei jis būtų turėjęs tam įtakos“, – sakė G.Pavlovskis, turėdamas omenyje autoritarinį Rusijos Čečėnijos regiono valdovą.
„Niekas, įskaitant mane, nesuprato, kaip maniakiškai jis buvo apsėstas Ukrainos. Mes neįvertinome Rusijos valdžios supuvimo masto“, – sakė G.Pavlovskis.
71 metų G.Pavlovskis Sovietų Sąjungos laikais buvo disidentas, o po komunizmo žlugimo tapo „politiniu technologu“, 1996-2011 m. dirbo Kremliaus konsultantu, o palikęs Kremlių tapo garsiu V.Putino kritiku.
G.Pavlovskis teigė, kad V. Putinas Ukrainoje „pateko į spąstus“.
Niekas, įskaitant mane, nesuprato, kaip maniakiškai jis buvo apsėstas Ukrainos. Mes neįvertinome Rusijos valdžios supuvimo masto
„Ukraina turėjo būti svertas, kuriuo Vakarai būtų spaudžiami diskutuoti saugumo klausimais“, – sakė G.Pavlovskis, turėdamas omenyje Kremliaus reikalavimus, kuriuos V.Putinas pirmą kartą išsakė gruodžio mėnesį.
„Tai strateginis žaidimas. Tačiau buvau priblokštas, kai pamačiau, kad jis atmeta visas derybų dėl tikrojo Rusijos saugumo galimybes ir vietoj to renkasi šį keistą pogromą, kurį vadina „specialia karine operacija“, – sakė G.Pavlovskis.
Kadangi Rusijos kariuomenė iš esmės pasitraukė iš teritorijų į šiaurę nuo Kyjivo, o Maskva pareiškė, kad dabar daugiausia dėmesio skirs pietryčių Ukrainos teritorijoms, kurias iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, G.Pavlovskis teigė, kad V.Putinui bus sunku paskelbti „pergalę“.
„Nedelsiant pasirašyti paliaubas būtų protingiausia, ką Rusija dabar galėtų padaryti. Ji galėtų gauti iš Ukrainos neutralumo statusą, bet tai būtų beveik nieko verta. Kalbant apie „demilitarizaciją“, kuri buvo paversta propagandiniu šūkiu, Ukrainos karinei infrastruktūrai padarytos žalos mastas yra pakankamai didelis, kad būtų galima teigti, jog „demilitarizacija“ buvo pasiekta.
Rusija stengsis išlaikyti iki šiol užgrobtas teritorijas, ypač tas, kurios ribojasi su Azovo jūra, tačiau tai priklausys nuo ukrainiečių noro derėtis ir nutraukti kovas“, – sakė G.Pavlovskis.
Jei paliaubos bus pasiektos iki gegužės 9 d., kad Rusija galėtų švęsti ir „parduoti“ tai kaip pergalę, tai bus geras rezultatas. Jei ne, tai taikos nebus, derybos užsitęs.
Jei „pergalės“ nebus, gali kilti karas ir su NATO
Kaip ir kiti Kremliaus stebėtojai, G.Pavlovskis mano, kad V.Putinas tikisi užbaigti karo veiksmus iki gegužės 9 d., kad galėtų paskelbti „pergalę“ Rusijai minint nacistinės Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. Paprastai švenčių metu Maskvos Raudonojoje aikštėje rengiamas didžiulis karinis paradas su kareiviais, tankais ir kita karine technika.
„Jei paliaubos bus pasiektos iki gegužės 9 d., kad Rusija galėtų švęsti ir „parduoti“ tai kaip pergalę, tai bus geras rezultatas. Jei ne, tai taikos nebus, derybos užsitęs, o Rusija susidurs su dar didesnėmis problemomis dėl sankcijų“, – prognozuoja G.Pavlovskis, perspėdamas, kad sankcijos kelia dar rimtesnę ilgalaikę grėsmę Rusijos gerovei.
-
Buvęs Kremliaus patarėjas: Rusija nuoširdžiai tiki, kad yra Vakarų specialiųjų operacijų taikinys
-
Niekieno prezidentas: V.Putino Rusija žengia į pereinamąjį laikotarpį
-
Antrąją karo fazę Vladimiras Putinas bandys užbaigti iki gegužės 9-osios
-
Ką rašo pasaulis: atpildo rusų karo nusikaltėliams teks palaukti
-
Pentagono vadovas: Vladimiras Putinas atsisakė minties užimti Kyjivą
-
Sankcijos Rusijai atkreipė dėmesį į slepiamą V.Putino asmeninį gyvenimą
-
Edwardas Lucasas: Kaltieji
Kuo ilgiau konfliktas užsitęs, tuo labiau tikėtina, kad Maskva gali eskaluoti konfliktą Ukrainoje, prognozuoja G.Pavlovskis, o konflikto išplitimo už Ukrainos ribų tikimybė didėja.
“O jeigu Rusija nepasirinks taikos ir nuspręs tęsti karą, tuomet ji gali daryti Ukrainoje tokius dalykus, dėl kurių šis konfliktas išsiplės iki nenumatyto lygio. Ir šis kitas lygis vyks už Ukrainos sienų. Tai gali išsilieti į konvencinį karą tarp Rusijos ir Vakarų, NATO. Kaip tiksliai tai atrodytų, sunku pasakyti, bet nebemanau, kad tai neįsivaizduojama ir neįmanoma„, – sakė G.Pavlovskis.
Tai gali išsilieti į konvencinį karą tarp Rusijos ir Vakarų, NATO. Kaip tiksliai tai atrodytų, sunku pasakyti, bet nebemanau, kad tai neįsivaizduojama ir neįmanoma.
Kuo Rusijai bus sunkiau, tuo labiau rusai palaikys V.Putiną
Jei Rusijos agresija Ukrainoje užsitęs – įskaitant didėjančias aukas ir technikos nuostolius – ir pasaulinės sankcijos ims dar labiau slėgti, G.Pavlovskis mano, kad vargu, ar rusai nusigręš nuo V.Putino – veikiau susitelks aplink vėliavą.
„Nemanau, kad žmonės dar nesuvokia sankcijų poveikio. Jie tai pajus vasarą. Ir kai tik jie supras, kad sankcijomis siekiama sunaikinti ir Rusijos ekonomiką ir Rusijos Federaciją, visi susivienys, kad pasipriešintų.
Ar jie dėl to kaltins Putiną, ar save? Ar kuris nors rusas, matydamas 1941 m. riedančius vokiečių tankus, kaltino [Josifą] Staliną ir [Viačeslavą] Molotovą?“ – retoriškai klausė G.Pavlovskis, turėdamas omenyje buvusį sovietų diktatorių ir sovietų užsienio reikalų ministrą, kuris pirmasis pasirašė nepuolimo paktą su nacistine Vokietija, į kurį buvo įtraukti slapti protokolai dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo į atitinkamas „įtakos sferas“, kol A.Hitleris jį nutraukė ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą.
Ar jie dėl to kaltins Putiną, ar save? Ar kuris nors rusas, matydamas 1941 m. riedančius vokiečių tankus, kaltino Staliną ir Molotovą?
Galimybę, kad Rusijos elitas – vadinamieji oligarchai – gali nusigręžti nuo Putino, politikos analitikas taip pat vertina skeptiškai.
„Ta vadinamoji teorija numato, kad oligarchai valdo Rusiją. Oligarchai niekada nevaldė Rusijos, net ir silpnojo [Boriso] Jelcino laikais“, – aiškino G.Pavlovskis, turėdamas omenyje pirmąjį pokomunistinės Rusijos prezidentą.
G.Pavlovskis taip pat neteikia reikšmės žinomo posovietinio reformatoriaus Anatolijaus Čiubaiso, kuris neseniai paliko V.Putino patarėjo postą, pasitraukimui.
„Egzistuoja klaidinga ir net keista prielaida, kad V.Putino artimiausia aplinka pradės nuo jo atsiriboti. Taip neatsitiks. O ir pats A.Čiubaisas vis tiek nebuvo šio vidinio rato narys. Jo nebus pasigendama, nes jis nebėra aktualus, jau daugelį metų nėra aktualus. Jis yra seniai praėjusios epochos politinis reliktas. Jei jis būtų buvęs nors kiek vertingas Kremliui, jam nebūtų buvę leista „pabėgti“, – sakė G.Pavlovskis.
Nepatvirtintais pranešimais teigta, kad A.Čiubaisas išvyko iš Rusijos ir, kaip manoma, yra Turkijoje.
V.Putino aplinka laukia progos
Bet tai nereiškia, kad V.Putinas negali susidurti su grėsmėmis savo valdžiai, taip pat ir iš savo artimiausios aplinkos, pridūrė politikos analitikas
„Jie nėra idealistai. Jie turi savų planų dėl to sosto. Jie visi laukia pereinamojo momento. Ir tai iš tikrųjų Putiną gana nervina, nes jį supa žmonės, kurie trokšta jo sosto. Ypač turint omenyje, kad didžiąją dalį kasdienio šalies valdymo darbų atlieka jie, o ne jis“, – sakė G.Pavlovskis.
Jie nėra idealistai. Jie turi savų planų dėl to sosto. Jie visi laukia pereinamojo momento. Ir tai iš tikrųjų Putiną gana nervina, nes jį supa žmonės, kurie trokšta jo sosto.
„Jei kas nors mano, kad V.Putinas sėdi ir vadovauja šalies ekonomikai ar viešajam gyvenimui, tai tiesiog juokinga. Iš tikrųjų V.Putinas nėra labai darbštus tipas“, – pridūrė jis.
Žvelgdamas į savo darbo su Putinu laiką, G.Pavlovskis sakė, kad dabar šiek tiek gailisi.
„Gailiuosi, kad tuo metu išjungiau savo, kaip analitiko, smegenis ir tam tikra prasme paaukojau savo smegenis „Kremliaus ir Putino franšizei“, – aiškino jis. – Dabar suprantu, kad turėjau plačiau pažvelgti į dalykus, kad turėjau atpažinti sistemos, kurią kūrėme, ypatybes. V.Putinas yra šios sistemos vaikas. V.Putino vienaip ar kitaip neliks, bet sistema išliks“.
