„Neturėjau jokio noro likti gyvas, nes buvau praradęs viską. Maniau, kad išprotėsiu“, – virpančiu balsu sako Ishmaelis Beah, prisimindamas siaubą, kurį patyrė vaikystėje atsidūręs viename iš kruviniausių ginkluotųjų konfliktų šiuolaikinėje istorijoje.
Savo istoriją jis pasakojo daug kartų daugelyje šalių – tiek įtakingiausiems pasaulio žmonėms, tiek vaikams, kurie kaip ir jis buvo įtraukti į ginkluotus konfliktus.
Per pilietinį karą Siera Leonėje, kuris tęsėsi 11 metų, žuvo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, tūkstančių vaikų gyvenimai buvo sužaloti. 1991 m. Ishmaelis, kaip ir daugelis kitų vaikų, neteko tėvų ir brolių.
Po kelių mėnesių, kai jam buvo 13 metų, berniukas buvo prievarta paimtas į ginkluotąsias pajėgas ir tapo vaiku kariu.
Kai jam buvo 13 metų, berniukas buvo prievarta paimtas į ginkluotąsias pajėgas ir tapo vaiku kariu.
„Vaikui kare tikrai sunku. Labai greitai esi priverstas prisitaikyti prie beprotiškų aplinkybių, kad išliktum, ir dažnai tenka susidurti su tokiu smurto lygiu, apie kokį iki tol net nebuvai girdėjęs“, – pasakoja Ishmaelis, po daugelio metų parašęs atsiminimų knygą „Nueitas ilgas kelias“.
Klaidžiojimo nesibaigiančiuose tropikų miškuose mėnesiai, kruvinos rankos, žiaurios manipuliacijos ir tuštuma staiga netekus draugų – Ishmaelio istorijoje yra visko, su kuo niekada neturėtų susidurti joks vaikas.
„Buvo labai sunku: turėjome daug ginklų bei šaudmenų, daug narkotikų, tačiau neturėjome nei maisto, nei vaistų. Kai netenki šeimos ir visko, ką turėjai, greitai išmoksti pritapti prie grupės.
Tačiau jei nori priklausyti naujajai grupei, turi būti pasirengęs smurtauti. Smurtas tampa priemone įrodyti ištikimybę“, – teigė Ishmaelis.
Ishmaeliui mirtina smurto spiralė nutrūko, kai į jo būrį atvyko grupė žmonių ir paprašė nedelsiant demobilizuoti visus vaikus karius.
„Labai gerai prisimenu, kad jie dėvėjo kažkokį drabužį su užrašu UNICEF ir piešiniu, kuriame pavaizduotas žmogus su kūdikiu, – prisimena Ishmaelis. – Jie susodino mus į automobilį ir pasakė, kad mes vėl tapsime vaikais.“
Nuo tos akimirkos Ishmaeliui prasidėjo jo gyvenimą pakeitusi kelionė. Ji nebuvo lengva, nes smurto ir nepasitikėjimo įpročiai buvo giliai persmelkę jo paauglišką protą.
Ishmaelis vis dar prisimena, kaip jis priešinosi savo pirmiesiems mokytojams ir koks nerimas jį apėmė, kai iš jo buvo atimtas ginklas: „Aš labai sunerimau, nes žinojau, ką tomis aplinkybėmis, prie kurių buvau pripratęs, reiškė neturėti ginklo.“
Ishmaelis vis dar prisimena, kaip jis priešinosi savo pirmiesiems mokytojams ir koks nerimas jį apėmė, kai iš jo buvo atimtas ginklas.
Ishmaelis aštuonis mėnesius praleido UNICEF remiamame demobilizacijos centre Fritaune ir pamažu atsigavo nuo karo. Žmonių, su kuriais jis ten susidūrė, gerumas, pakeitė jo požiūrį į pasaulį. UNICEF padėjo rasti jo dėdę Tommį. Nors Ishmaelis niekada iki tol nebuvo jo matęs, susitikimas buvo labai jaudinantis.
Ishmaelis buvo šiltai priimtas dėdės šeimoje, kur jį sutiko mylinti teta, pusbroliai ir pusseserės. Jie gyveno skurdžiai ant vienos iš gražiausių žaliuojančių kalvų, nuo kurios atsiveria vaizdas į Siera Leonės sostinę. Ishmaelis ėmė lankyti vidurinę mokyklą, kur pamėgo rašyti.
Iš to laikotarpio Ishmaelis prisimena, kaip sėdėdavo prie savo „miegamojo“ – surūdijusio metalo pašiūrės, – stebėdavo nuostabią Fritauno panoramą ir kurdavo didelius planus.
„UNICEF man suteikė viltį. Jie mane ištraukė iš labai sudėtingų aplinkybių; būtent tai man suteikė įvairių galimybių“, – paaiškina Ishmaelis.
Ishmaeliui akis atvėrė kelionė į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke, kur jis sužinojo, kad jo gyvenimo istorija gali įkvėpti kitus. Kai Siera Leonėje kilo dar vienas karo protrūkis, tai tik dar labiau sutvirtino jo pasiryžimą gyvenime siekti daugiau.
Šiandien Ishmaelis Beah yra UNICEF geros valios ambasadorius. Jis padeda perteikti žinią apie tai, kaip svarbu gerbti vaikų teises.
„Po to, kai man pavyko ištrūkti iš karo, pagalvojau apie tai, kaip galėčiau padėti vaikams kariams suprasti, kad gyvenime yra ir kitų galimybių, – pasakoja Ishmaelis. – Tad nusprendžiau būti pavyzdžiu žmonėms, kuriems karas baigiasi.“
***
UNICEF siekia užtikrinti, kad vaikai būtų paleisti iš ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotų grupių kuo greičiau, net per karinį konfliktą, ir padėti jiems grįžti į savo šeimas.
Taip UNICEF padeda tarnyboms, kurios rūpinasi tokių vaikų fizine bei psichikos sveikata ir gerove, padeda jiems įgyti socialinių įgūdžių, įtraukia juos į jų ateičiai svarbią veiklą, įskaitant švietimą ir profesinių bei gyvenimiškų įgūdžių ugdymą.
Siekiant skatinti susitaikymą ir vengti diskriminacijos, taikomas bendruomeninis požiūris, kai teikiama parama ir kitiems pažeidžiamiems vaikams, kurie taip pat smarkiai nukentėjo per konfliktą.
Norint tinkamai įgyvendinti šią veiklą, būtinas ilgalaikis planavimas ir ilgalaikis įsipareigojimas tiems vaikams ir konflikto paveiktoms bendruomenėms, į kurias jie grįžta.
Nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio UNICEF su partneriais padeda išlaisvinti vaikus iš ginkluotųjų pajėgų konfliktų apimtose šalyse, tokiose kaip Afganistanas, Angola Bisau Gvinėja, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Kolumbija, Kongo Demokratinė Respublika, Liberija, Mozambikas, Nepalas, Ruandas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Šri Lanka ir Uganda.
Nuo 1998 m. daugiau kaip 15 šalių, kuriose vyksta kariniai konfliktai, paleista ir į bendruomenes sugrąžinta daugiau kaip 100 000 vaikų.
***
Ar Jūs pasirengę suteikti VILTĮ ?
Kiekvieną kartą, kai Jūs apsaugote vaiką nuo smurto, skurdo ar ligų, yra viltis. Vaikų, kuriems UNICEF padėjo per pastaruosius 70 metų, liudijimai įkvepia ir yra akivaizdus įrodymas didžiulių pokyčių, kuriuos Jūs galite padaryti. UNICEF reikia Jūsų paramos, kad ir toliau galėtų tą viltį puoselėti.
Tapkite pastoviu UNICEF rėmėju. Siųskite žinutę VAIKAMS numeriu 1469. Auka 3 € kas mėnesį.
Norint paaukoti daugiau – www.unicef.lt
