54 metų N.Roettgenas, Vokietijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas, apie netikėtą savo sprendimą paskelbė Berlyne. Jo šansai geriausiu atveju yra abejotini, turint omenyje tris potencialius kandidatus, kurie iki šiol sulaukė didžiausio dėmesio: buvusį parlamentinės grupės lyderį Friedrichą Merzą, sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną ir didžiausios žemės – Šiaurės Reino-Vestfalijos – vyriausybės vadovą Arminą Laschetą.
Dabartinė A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė Annegret Kramp-Karrenbauer 2018 metų pabaigoje šį postą laimėjo įveikusi F.Merzą ir J.Spahną, bet jai buvo sunku įtvirtinti savo autoritetą. Praėjusią savaitę ji paskelbė, kad neves CDU į visuotinius rinkimus ateinančiais metais ir nesieks kanclerio posto, bet liks gynybos ministrė.
Nuo 2005-ųjų Vokietijai vadovaujanti A.Merkel yra sakiusi, kad per kitus rinkimus nesieks penktos kadencijos kanclerio poste. A.Kramp-Karrenbauer, kuri aiškiai buvo A.Merkel pasirinkta politinė įpėdinė, pasitraukimas rodo tam tikrą painiavą partijoje.
A.Kramp-Karrenbauer praėjusios savaitės pareiškimas pasirodė po skandalo dėl partijos regioninio padalinio bendradarbiavimo su kraštutine dešiniąja „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Tiuringijos žemės parlamente. CDU vietos įstatymų leidėjai nepaisė nacionalinės vadovybės noro vengti bendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais ir drauge su AfD parėmė kandidatą į regiono vyriausybės vadovo postą. Šis buvo išrinktas, bet vėliau atsistatydino.
A.Merkel 2012 metais atleido N.Roettgeną iš aplinkos ministro posto, kai jam vadovaujant CDU po neapdairių žingsnių temdytos kampanijos skaudžiai pralaimėjo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės rinkimus.
Kol kas neaišku, kaip ir kada bus išrinktas naujas CDU lyderis, kuris tikriausiai taps ir centro dešiniųjų kandidatu į Vokietijos kanclerius.
