Ji tai padarė praėjus dienai po to, kai prokurorai dėl protestuotojų mirties 2019 metais ją apkaltino „genocidu“.
J.Anez yra kalinama nuo kovo mėnesio. Iš pradžių jai buvo pareikšti kaltinimai dėl perversmo organizavimo siekiant nuversti jos pirmtaką ir konkurentą buvusį prezidentą Evo Moralesą. Jos advokatai sako, kad šie kaltinimai yra sufabrikuoti.
Vienas iš J.Anez advokatų Jorge Valda pranešė, kad prislėgta dėl savo teisinės padėties jo ginamoji „mėgino nusižudyti..., tačiau, ačiū Dievui, jai nepavyko“.
Policijos pareigūnai nurodė, kad J.Anez mėgino susižaloti. Pasak vidaus reikalų ministro Eduardo del Castillo, jos būklė šiuo metu yra stabili.
Opozicija pasmerkė valdžios elgesį su J.Anez ir ragina ją paleisti. Jos šeima taip pat ne kartą prašė valdžios dėl hipertenzijos ir kitų sveikatos būklių perkelti 54 metų politikę į ligoninę, tačiau šie prašymai iki šiol buvo atmetami.
Advokatai taip pat prašė jai skirti namų areštą.
J.Anez į valdžią Bolivijoje atėjo 2019 metų lapkritį po E.Moraleso atsistatydinimo ir išvykimo iš šalies po kelias savaites trukusių smurtingų protestų dėl jo perrinkimo ketvirtai nekonstitucinei kadencijai.
Kaltinimai politikei yra susiję su dviem 2019 metų lapkritį įvykusiais incidentais, kai mirė iš viso 22 žmonės. Šalies generalinis prokuroras Juanas Lanchipa penktadienį pranešė dėl buvusios šalies vadovės pateikęs dokumentus, kuriuose šie incidentai „preliminariai yra klasifikuojami kaip genocidas, sunkus ir nesunkus kūno sužalojimas bei sužalojimas, privedęs prie mirties“.
Po E.Moraleso pasitraukimo J.Anez, kaip vyriausia parlamento narė, buvo prisaikdinta laikina šalies vadove. Tačiau jo politiniai oponentai tai pavadino perversmu.
Vėliau J.Anez valdymo metu Bolivijoje pernai spalį buvo surengti taikūs ir skaidrūs rinkimai, kuriuos didele persvara laimėjo E. Moraleso protežė Luisas Arce. Jis pažadėjo persekioti visus, kas prisidėjo prie perversmo.
J.Anez buvo areštuota dėl kaltinimų terorizmu, antivyriausybine veikla ir sąmokslu, susijusių su 2019 metų politine krize.
