Ji sako, kad Tokijas dabar turėtų Vladimiro Putino pažadus derybose dėl Kurilų salų laikyti melagingais.
Daugelis japonų galvoja, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra nulemti ekspansinių genų, kurie glūdi Rusijos politikos DNR, o ne asmeninėje V.Putino pozicijoje, pareiškė Y. Koike. Japonijai ši situacija kelia nerimą kaip vienintelei G7 šaliai, turinčiai teritorinių ginčų su Rusija.
Itupuro, Kunaširo, Šikotano ir Chabomajaus salos sovietų valdžioje atsidūrė po Antrojo pasaulinio karo. Politikė „keista likimo ironija“ pavadino tai, kad ginčijamose salose gyvena daug ukrainiečių. „Jeigu referendumas būtų surengtas Itupuro saloje, kur apie 60 proc. gyventojų turi šaknis Ukrainoje, ar V.Putinas pripažintų rezultatus taip lengvai kaip Kryme?“ – retoriškai klausė ji. Itupuro sala yra viena iš ginčytinų Kurilų salų, kuri formaliai priklauso Rusijai.
Politikė priminė, kad 2012 metais į valdžią atėjus premjerui Sindzo Abe, Japonijos vyriausybė bandė gerinti santykius su V.Putinu, tikėdamasis rimtų derybų dėl šiaurinių teritorijų. „Tačiau dabar, kai V.Putinas pavertė savo planus dėl imperijos atgaivinimo visiškai aiškiais, galime palaidoti visas viltis“, – sakė Y. Koike.
Krymo perėjimas į Rusijos jurisdikciją turi rimtų pasekmių visoms Azijos valstybėms. Anot Y.Kioke, geriausias to įrodymas yra Kinijos reakcija.
„Kiekviena Azijos valstybė turėtų padaryti vieną išvadą iš to, kad Kinija tyliai įvertino V.Putino įvykdytą Krymo užgrobimą: Kinija taip pat mano, kad stiprus visada teisus ir gali veikti ginčijamose teritorijose, ar tai būtų Pietų Kinijos jūra, ar Indijos Himalajai“, – sakė ji.
