Kinija savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada ją vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga. Pekinas kategoriškai nepritaria bet kokiems šalių oficialiems ryšiams su Taivanu, įskaitant garsių užsienio politikų apsilankymus.
L.Truss, kuri į Taivaną atvyko penkių dienų vizito, apkaltino R.Sunaką ir kitas Vakarų vyriausybes bandant „laikytis minties, kad galime bendradarbiauti su Kinija tokiais klausimais kaip klimato kaita, tarsi nebūtų nieko bloga“.
„Tačiau be laisvės ir demokratijos daugiau nieko nėra. Žinome, kas nutinka aplinkai ar pasaulio sveikatai valdant tiesos nesakantiems totalitariniams režimams, – kalbėjo ji. – Negalima tikėti nė vienu [Kinijos] žodžiu.“
L.Truss taip pat paragino R.Sunaką tesėti per JK Konservatorių partijos lyderio rinkimus pernai duotą pažadą paskelbti Kiniją viena strateginių grėsmių ir sakė, kad Vakarai negali išvengti dar vieno „šaltojo karo“ su Pekinu.
Pasak jos, absoliučiai aišku, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turi ambicijų užimti Taivaną.
„Tiksliai nežinome, kada tai galėtų įvykti, nežinome, kaip... Visa, ką galime padaryti, tai užtikrinti, kad Taivanas būtų kuo geriau apsaugotas“, – vėliau spaudos konferencijoje sakė ji.
R.Sunakas atmeta griežtą retoriką Kinijos atžvilgiu, L.Truss naudotą prieš ir per 49 dienas trukusį jos darbą Dauningo gatvės 10-ajame name.
Pernai rugsėjo ir spalio mėnesiais dirbusi L.Truss buvo nušalinta dėl jos radikalios ekonominės politikos finansų rinkoms patyrus nuosmukį.
Nuo tada L.Truss, kuri tebėra parlamentarė, mėgina atkurti savo reputaciją, be kita ko, sakydama kalbas užsienio šalyse, įskaitant Japoniją, Daniją ir Jungtines Valstijas.
„Instagramo diplomatija“
Kinijos vyriausybė pasmerkė L.Truss vizitą į Taivaną kaip „pavojingą politinį šou, kuris tik pakenks Jungtinei Karalystei“.
Prieš jos kalbą Taibėjuje paskelbtame pareiškime Kinijos ambasados Londone atstovas spaudai apkaltino ją „susitarus su Taivano nepriklausomybės separatistinėmis jėgomis, kad išprovokuotų konfrontaciją“.
Ji pridūrė, kad L.Truss vizitas „dar labiau atskleis ją kaip nevykusią politikę“.
Buvusi JK lyderė taip pat susidūrė su kaltinimais tėvynėje, kad ji, siekdama išlaikyti savo politinę svarbą, neatsakingai žvangina skambiais pareiškimais.
„Ši kelionė [į Taivaną] yra performatyvi, o ne esminė“, – praėjusią savaitę laikraščiui „The Guardian“ teigė Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkė Alicia Kearns.
„Tai blogiausias instagramo diplomatijos pavyzdys“, – kalbėjo konservatorė, primindama ankstesnę kritiką dėl nenuilstamos L.Truss savireklamos socialiniuose tinkluose.
A.Kearns pridūrė, kad ši kelionė gali pagilinti Taivano problemas.
Trečiadienį L.Truss gynėsi sakydama, kad ją pakvietė Taibėjus, kuris „geriausiai gali suprasti, kas padės Taivano kursui“.
Ji pridūrė: „Manau, kad labai pavojinga idėja leisti totalitariniam režimui diktuoti, kas kur turi vykti pasaulyje.“
Pastaraisiais metais Pekinas siunčia vis daugiau laivų ir orlaivių aplink Taivaną, kurio prezidentė Tsai Ing-wen atsisako pripažinti, kad sala yra Kinijos dalis.
Po tuometinės Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane Kinija pernai vasarą surengė dideles karines pratybas aplink salą.
Šiais metais po Tsai Ing-wen ir N.Pelosi įpėdinio Kevino McCarthy susitikimo JAV aplink Taivaną buvo surengta daugiau pratybų.
