Daugiausia pasaulyje vario išgaunančiai Čilei gerokai pakenkė kritusios vario kainos ir sumažėjusi šio metalo paklausa, nes vario gavyba yra laikoma šalies ekonomikos stuburu.
Harvarde mokslus baigęs S.Pinera siūlo mažinti mokesčius verslui, kad būtų skatinama ūkio plėtra, ir žada parengti ketverių metų 14 mlrd. JAV dolerių vertės išlaidų planą, kuris numato šviežias investicijas į infrastruktūrą.
67 metų S.Pineros 2010-2014 metų prezidento kadencijos pabaigoje buvo rengiama vis daugiau protestų dėl nelygybės, ir kadenciją jis baigė būdamas labai nepopuliarus. Tačiau ekonominis nuosmukis ir bendras nusivylimas prezidentės Michelle Bachelet centro kairės vyriausybe dabar padidino jo reitingus.
M.Bachelet buvo populiari prezidentė per savo pirmąją kadenciją 2006-2010 metais, tačiau 2014-2018 metų kadencija ji baigia būdama nepopuliariausia prezidente. Be ekonominių šalies problemų, jos populiarumo reitingus itin nusmukdė nekilnojamojo turto skandalas, į kurį įsivėlė jos šeima. Tačiau kaltinimai niekam nebuvo pateikti.
Manoma, kad S.Pinerai laimėti padės ir mažas rinkėjų aktyvumas, nes 2012 metais privalomu iki tol buvęs balsavimas tapo savanorišku. Jį gali paremti ir susiskaldžiusi centro kairės koalicija, kuria abejoja čiliečiai, manantys, kad M.Bachelet neįvykdė savo pažadų įgyvendinti rimtų socialinių pokyčių darbo rinkoje ir švietimo sistemoje.
Apklausos rodo, kad S.Pinera gerokai lenkia savo artimiausią konkurentą, centro kairės senatorių Alejandro Guillier. Jeigu nė vienas kandidatas pirmajame ture nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, du daugiausia balsų surinkę kandidatai keliaus į antrąjį rinkimų turą.
Iš viso pirmajame Čilės prezidento rinkimų ture dalyvauja aštuoni kandidatai.
Sekmadienį taip pat renkami ir 155 žemųjų parlamento rūmų – Kongreso – nariai bei 23 senatoriai.
