Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Buvusiam Irkutsko milicininkui maniakui inkriminuojamas jau rekordinis skaičius žmogžudysčių

Irkutsko srities tyrėjai pareiškė naujų kaltinimų baisiausiam Rusijos kriminalinėje istorijoje žudikui maniakui, buvusiam milicijos pareigūnui Michailui Popkovui. Per du dešimtmečius teisėsaugininkas, kaip teigia tyrėjai, įvykdė ne mažiau 84 žmogžudysčių, nors ekspertai anksčiau manė, kad tiek žiaurių nusikaltimų padaryti tiesiog neįmanoma, rašo newsru.com.
Michailas Popkovas prisipažino įvykdęs 69 žmogžudystes
Michailas Popkovas / „Twitter“ nuotr.

Šiuo metu iki gyvos galvos jau įkalintam M.Popkovui pareikšti kaltinimai įvykdžius dar 60 moterų nužudymų, skelbia oficialus Irkutsko srities Tyrimų komiteto valdybos tinklalapis. Tyrėjų duomenimis, M.Popkovas du dešimtmečius moteris ir merginas žudė Irkutske ir Irkutsko rajone, Angarske ir Angarsko rajone bei kitose gretimose vietovėse. Aukų amžius – nuo 16 iki 40 metų. Jų socialinis statusas ir visuomeninė padėtis visiškai skirtingi.

Už 22 žmogžudystes ir du pasikėsinimus nužudyti Irkutsko srities teismas M.Popkovui 2015 metų sausį skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vėliau tyrėjai nustatė, kad M.Popkovas galėjo įvykdyti kelis kartus daugiau analogiškų nusikaltimų.

Už 22 žmogžudystes ir du pasikėsinimus nužudyti Irkutsko srities teismas M.Popkovui 2015 metų sausį skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

„Tyrimo metu kruopščiai išanalizuoti analogiški anksčiau įvykdyti nusikaltimai – per 350 baudžiamųjų bylų. Atrinkti nusikaltimai, kurių braižas būdingas M.Popkovui. Vėliau tyrėjai parengė tardymo veiksmų taktiką ir užmezgė būtiną psichologinį kontaktą su kaltinamuoju. Dėl to jis prisipažino“, – kalbama pranešime spaudai.

Tiesa, M.Popkovas noriai pasakodavo apie naujai paaiškėjusius savo nusikalstamos veiklos epizodus dar pirmojo ikiteisminio tyrimo metu.

Homicidomanija su sadistiniais elementais

Naujo tyrimo metu išaiškinti M.Popkovo nusikaltimų liudininkai, aptikta nusikaltimų ginklų (kirviai, atsuktuvai, peiliai), o taip pat asmeninių aukų daiktų. Apklausta per 900 liudininkų, atlikta per šimtas parodymų davimo įvykių vietose veiksmų, aptikta 20 naujų aukų palaikų, paskirta per 200 teismo medicinos ekspertizių.

Naujų aukų palaikų aptikta įvairiose nuošaliose vietose – miškuose, vandens telkiniuose, pelkėse. Jų ieškant prireikė ir ekskavatorių ar traktorių, ir narų pagalbos.

Kilus įtarimų, kad M.Popkovas serga kokia nors psichikos liga, buvo skirta ir jo psichikos būklės ekspertizė. Tačiau ekspertai nustatė, kad žudikas maniakas nesirgo ir neserga jokia chroniška psichikos liga, laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, jam nėra diagnozuota ir jokia kita liguista psichikos būklė. Ekspertas seksologas padarė išvadą, kad M.Popkovui būdinga homicidomanija su sadistiniais elementais.

Nauja baudžiamoji byla susideda iš daugiau nei 300 tomų. Artimiausiu metu kaltinamasis ir jo advokatas pradės susipažinimą su tyrimo medžiaga, o vėliau ji bus perduota teismui.

Aukai išpjovė širdį

Milicijoje dirbęs žudikas maniakas M.Popkovas Angarsko gyventojams siaubą kėlė ilgiau nei du dešimtmečius. Per pirmąjį tyrimą nustatyta, kad 1994–2000 metais Angarsko mieste „nenustatytomis aplinkybėmis vakarais ir naktimis dingdavo moterys“. Vėliau jų kūnai su išžaginimo ir smurtinės mirties požymiais būdavo aptinkami miesto, o taip pat Angarsko, Usolsko ir Irkutsko rajonų teritorijose.

Nauja baudžiamoji byla susideda iš daugiau nei 300 tomų.

Didžioji dalis aukų – jaunos moterys. Anksčiau skelbta, kad beveik visos aukos nužudymo metu būdavo apgirtusios. Beveik visos aukos nuo sužalojimų mirdavo nusikaltimų vietose, dar trys buvo aptiktos gyvos, tačiau mirė ligoninėje. „Angarsko maniakas“ merginas ir moteris žudė kirviais, peiliais, ylomis arba atsuktuvais, suduodamas kiekvienai ne mažiau dešimties smūgių. Vienai aukai milicininkas išpjovė širdį.

Dažniausiai nusikaltėlio aukomis tapdavo moterys, vėlyvu metu einančios namo iš baro ar svečių, o taip pat iš namų eidavusios į parduotuves nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų.

„Vienintelį kartą, kai auka pasirodė esanti blaivi, ji nebuvo išžaginta. Moteris iš pradžių buvo pasmaugta šaliku, o smūgiai peiliu buvo suduoti jau po jos mirties“, – pažymėjo policijos pareigūnai.

Milicininkas taip pat įvykdė tris dvigubas žmogžudystes, o aštuonis kartus žmogžudystes įvykdė savo tarnybos metu. Vieną kartą M.Popkovas nusikaltimo vietoje paliko savo milicijos žetoną, sugrįžo jo pasiimti ir pribaigė auką. Kai kada žudikas į nusikaltimo vietą grįždavo kaip operatyvinės tyrėjų grupės narys.

Mėgino pavaizduoti save kaip „sanitarą“

Išgyventi pavyko vos dviem nukentėjusioms moterims. Nei Svetlana Misiavičius, nei Jevgenija Protasova nesugebėjo atpažinti nusikaltėlio: abi jos patyrė sunkias galvos smegenų traumas. S.Misiavičius atsitiktinai aptiko darbininkai, ankstų rytą išlipę iš traukinio. Jokių gyvybės ženklų moteris nerodė, o atsigavo tik tada, kai jau buvo nuspręsta ją vežti į morgą. J.Protasovą rado grybautojai. Abiem moterims buvo paskirtas ilgas reabilitacijos kursas.

M.Popkovas taip pat laisvalaikiu dirbo taksistu. Tai padėdavo jam užmegzti atsitiktines pažintis su moterimis, o vėliau užpulti jas atokiose vietose. M.Popkovo vadovybė žinojo apie papildomą uždarbiavimą, tačiau tai nesukėlė jokių įtarimų.

Apie milicininko žudiko motyvus tyrėjai nekalba. Pats M.Popkovas teisme pareiškė: „Vykdydamas žmogžudystes aš vadovavausi savo vidiniais įsitikinimais.“

Pirmojo teismo proceso metu jis taip pat mėgino save pavaizduoti kaip „sanitarą“, kuris valo visuomenę nuo amoralių moterų. Tačiau daugelis jo aukų nebuvo panašios nei į prostitutes, nei į palaido elgesio moteris.

Galima daryti prielaidą, kad žvėriškos žmogžudystės M.Popkovui suteikdavo malonumą. Po eilinio nužudymo milicininkas M.Popkovas „pajusdavo atsipalaidavimą, pagerėdavo jo nuotaika, miegas ir apetitas“.

Maniako ieškojo 14 metų

Po eilinio nužudymo milicininkas M.Popkovas „pajusdavo atsipalaidavimą, pagerėdavo jo nuotaika, miegas ir apetitas“.

1998 metais atskirų nužudymų tyrėjai pagaliau įžvelgė bendrą jų „braižą“.

Kaip vėliau apklausos metu prisipažino pats M.Popkovas, jis užsikrėtė venerine liga, kuri ir nuslopino jo maniakinį norą žudyti moteris. „Aš paprasčiausiai užleidau ligą, mėginau gydytis savarankiškai, į ligoninę eiti bijojau. Pasekmė – tapau impotentu. Po to noras prievartauti ir žudyti dingo“, – aiškino maniakas.

Vis dėlto M.Popkovas vėliau prisipažino, kad žmogžudystes tęsė ir prasidėjus naujam tūkstantmečiui. Nauji nusikaltimai, dėl kurių jis prisipažino dabar, įvykdyti 1992–2007 metais.

Nuo 2000 metų vasaros neatskleistų žmogžudysčių tyrimu Angarske užsiėmė prokuroras Nikolajus Kitajevas. Jis padarė išvadą, kad tyrimas iki tol buvo atliekamas nekokybiškai. Pavyzdžiui, 1998 metų sausio 28-ąją greta Baikalsko gyvenvietės aptikta be sąmonės gulinti nuoga nepilnametė. Ji dėl galvos traumų, kurias padarė nepažįstamas asmuo, buvo paguldyta į ligoninę.

Nukentėjusioji atpažino Angarsko vidaus reikalų valdybos milicininką vairuotoją. Kitą dieną iš trijų jai parodytų automobilių UAZ-469 ji užtikrintai nurodė tarnybinę milicijos seržanto mašiną: mergina įsiminė kelias būdingas automobilio salono detales.

Tačiau tuometiniai tyrėjai apsiribojo M.Popkovo paaiškinimu, kad jis tiesiog gali būti panašus į tariamą nusikaltėlį. Milicininko alibį formaliai patvirtino jo sugyventinė.

N.Kitajevas pažymėjo, kad seržantas „girtuokliavo ir ištvirkavo, užkrėtė savo sugyventinę sifiliu, nuo kurio teko gydytis abiem“, o jų santuoka iširo.

Tyrimą teko pradėti „nuo nulio“

N.Kitajevas savo išvadas pristatė Irkutsko srities prokurorui Anatolijui Merzliakovui ir pažadėjo surasti žmogžudį per šešis mėnesius, jeigu jam bus leista vadovauti tyrimui. Tačiau N.Kitajevo vadovybė nusprendė šią iniciatyvą užgniaužti. „Viskas, apie ką čia buvo kalbama, neturi išeiti už šio kabineto sienų. Priešingu atveju Maskva mus visus išvarys iš darbo“, – tada pareiškė A.Merzliakovas.

Po metų N.Kitajevas buvo atleistas. Formaliai tai buvo susiję su transporto prokuratūrų išformavimu. 2001 metais maniako žmogžudysčių tyrimas buvo sustabdytas. Byla buvo atnaujinta po metų, kai apie maniako žmogžudystes parašė „Moskovskij komsomolec“. Straipsnį perskaitė Rusijos Federacijos generalinis prokuroras Vladimiras Ustinovas ir vidaus reikalų ministras Borisas Gryzlovas. Tais pačiais metais į Angarską buvo komandiruota tyrėjų grupė iš Maskvos, tačiau žudiko paieškos užtruko dar dešimt metų.

Pasak buvusio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio ypatingai svarbioms byloms Sergejaus Deržavino, vadovavusio tyrimo grupei, tyrimą teko pradėti „nuo nulio“. „Beveik nė vienoje byloje nebuvo atlikti tardymo veiksmai, trečdalis daiktinių įrodymų buvo prarasta – ir niekas už tai nebuvo atsakingas“, – prisimena S.Deržavinas pirmuosius darbo Angarske mėnesius.

Duobkasiu buvo ir M.Popkovo tėvas. Jis imdavo sūnų pagalbininku į kapines, tad būsimasis maniakas duobes negyvėliams kasdavo nuo aštuonerių metų amžiaus.

2009 metais tyrėjai atliko spermos, aptiktos kelių aukų kūnuose, ekspertizę ir įtariamų asmenų ratą susiaurino iki 589. Jų tarpe buvo ir M.Popkovas. 2012 metų kovą jis buvo iškviestas apklausai ir jo buvo paprašyta duoti seilių DNR analizei. Ekspertizė parodė, kad M.Popkovas ir yra žudikas.

Iš milicijos M.Popkovas išėjo dar 1998 metais, kai tik gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Tapęs pensininku M.Popkovas dirbo privačioje saugos tarnyboje, o nuo 2011-ųjų įsidarbino duobkasiu kapinėse ir papildomai uždarbiavo kaip taksistas. Beje, duobkasiu buvo ir M.Popkovo tėvas. Jis imdavo sūnų pagalbininku į kapines, tad būsimasis maniakas duobes negyvėliams kasdavo nuo aštuonerių metų amžiaus.

Egzistuoja versija, kad M.Popkovas galėjo turėti bendrininkų. Įtarimai buvo kritę ir ant jo žmonos Jelenos. Pats žudikas taip pat yra kalbėjęs, neva veikė ne vienas, tačiau bendrininko įvardinti nesutiko.

Kraupūs rekordai

Jei bus įrodyti nauji M.Popkovui inkriminuoti nužudymai, jis taps labiausiai „tituluotu“ maniaku Rusijoje ir buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. 2007-aisiais nuteistas maskvietis Aleksandras Pičiuškinas pripažintas kaltu dėl 48 žmogžudysčių, nors manoma, kad galėjo jų įvykdyti apie 60. Andrejus Čikatila 1992-aisiais buvo nuteistas myriop už 53 žmogžudystes, nors galėjo jų įvykdyti 56.

1987 metais myriop už 36 moterų išžaginimą ir nužudymą buvo nuteistas Baltarusijos SSR gyventojas Genadijus Michasevičius, nusikaltimus vykdęs nuo 1971 iki 1985 metų. Anatolijus Onoprijenka, ukrainietis, pradėjęs žudyti dar SSRS laikais, 1999 metais buvo nuteistas iki gyvos galvos už 52 žmogžudystes.

Su M.Popkovu galėtų lygintis tik nuo 1980 iki 2005 metų Ukrainos teritorijoje žudęs iš Rusijos, Kemerovo srities kilęs Sergejus Tkačas, beje taip pat buvęs milicininkas. 2008 metais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 37 žmogžudystes, tačiau pats tikina esą nužudęs per šimtą moterų ir mergaičių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne