„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Buvusios SSRS respublikos priverstos laviruoti – remia Ukrainą, bet bijo Rusijos

Rusijos invazija į Ukrainą ir Krymo aneksija pasėjo nerimą visame pasaulyje, bet pirmiausia – buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Tvirtą poziciją turi tik Baltijos šalys, kai kurios kitos netgi parėmė rusų veiksmus Kryme. Bet net ir jos nėra sužavėtos įvykių eiga ir bijo Rusijos imperializmo atgijimo, rašo Lenkijos dienraštis „Gazeta wyborcza“.
Ukrainos ir Rusijos pasienio punktas
Ukrainos ir Rusijos pasienio punktas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Kad ir ką dabar kalbėčiau su Ukraina, Vakarais ar Rytais apie Rusiją liečiančius dalykus, nieko nedarysiu be sutarimo su Rusijos vadovybe. Jeigu Rusija norės, kad dirbtume su Ukraina vietoj jos – mes tai darysime, jeigu Rusija pareikalaus, kad važiuotume į pasaulio kraštą ir ten dirbtume jos labui – taip ir padarysime“, – penktadienį susitikęs su Rusijos Kalugos srities gubernatoriumi Anatolijumi Artamonovu užtikrino Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Rusiją remia Baltarusija ir Armėnija

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka yra išsakęs kritiškų minčių dėl Kremliaus politikos, tačiau dėl Ukrainos stojo į Rusijos pusę.

„Gazeta Wyborcza“ teigimu, Minskas sutiko, kad Baltarusijos teritorijoje būtų dislokuota daugiau rusų karo lėktuvų, o Jungtinių Tautų organizacijos forume Baltarusija ir Armėnija buvo vienintelės šalys iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, palaikiusios Rusiją balsuojant dėl Ukrainos teritorinio vientisumo rezoliucijos.

Kaip tvirtina Baltarusijos politologai, šios šalies ekonomika priklausoma nuo Rusijos. O be pigių gamtinių išteklių, paskolų ir Rusijos rinkos Baltarusija seniai būtų žlugusi, kartu valdžios būtų netekęs ir A.Lukašenka.

Prorusišką poziciją užima ir Armėnija. Ši Kaukazo valstybė jau ne vienerius metus yra ištikima Rusijos sąjungininkė, tiesa, dėl kitų priežasčių nei Baltarusija.

Armėnija konfliktuoja su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho. Šis armėnų gyvenamas regionas anksčiau priklausė Azerbaidžanui, bet devintajame dešimtmetyje čia kilo armėniška revoliucija. Po karo, kurio metu Rusija tiekė ginklus Armėnijai, teritorija buvo išplėšta iš Azerbaidžano ir dabar priklauso Armėnijai.

Baku to nepripažįsta ir nuolat primena, kad atgaus Kalnų Karabachą. Pasienyje kartais kyla karinių incidentų, tad Armėnija nesijaučia saugi ir tikisi Rusijos,kurios divizija stovi Armėnijos teritorijoje, paramos.

Ukrainos pusėje – Moldova, Gruzija ir Azerbaidžanas

Be pigių gamtinių išteklių, paskolų ir Rusijos rinkos Baltarusija seniai būtų žlugusi, kartu valdžios galėtų netekti ir A.Lukašenka.

Ukrainą remia Moldova, Gruzija ir Azerbaidžanas.

„Ukraina yra strateginis Azerbaidžano partneris. Po Krymo įvykių Azerbaidžanas dar labiau baiminasi Rusijos, juk neseniai Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad Kalnų Karabachas privalo būti prijungtas prie Rusijos. Kažkada jis panašiai kalbėjo apie Krymą“, – Lenkijos laikraščiui sakė Azerbaidžano politologas Elkhanas Sahinoglu.

Ši šalis pastarosiomis savaitėmis stiprina bendradarbiavimą su NATO ir Turkija bei remia Ukrainą. Tiesa, gana atsargiai išsakydama savo požiūrį, nenorėdama piktinti Rusijos, kuri esą armėnų rankomis gali nutraukti paliaubas ir tuomet vėl kils karas. Be to, galvojama ir apie azerbaidžaniečius emigrantus Rusijoje, kurie gali nukentėti.

Gruzija ir Moldova atvirai išsako savo poziciją dėl noro įstoti į Europos Sąjungą bei turi įšaldytus teritorinius konfliktus, kuriuos jau ne vienerius metus išnaudoja Rusija, darydama įtaką vietos politikai. 

Moldovoje karštasis taškas yra Padniestrė, Gruzijoje – Pietų Osetija ir Abchazija. Tai, kaip ir Azerbaidžano atveju, yra priežastis itin neerzinti Rusijos.

Centrinė Azija tyli

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų tankai Kryme
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų tankai Kryme

Vidurinės Azijos valstybės – Kazachstanas, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija – savo pozicijos itin neafišuoja.

Rusijos kariuomenei įžengus į Krymą, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė apie ketinimus stiprinti savo šalies kariuomenę, kelis kartus pabrėžė būtinybę išlaikyti Ukrainos teritorijos vientisumą.

Bet po neteisėto referendumo pozicija pasikeitė – Kazachstano prezidentas pareiškė, kad Kazachstanas pripažįsta balsavimo rezultatus ir laiko Krymą Rusijos dalimi.

Vis dėlto Jungtinių Tautų forume Kazachstanas balsuojant susilaikė – jo atstovai išsakė poziciją, kad būtina konfliktą spręsti taikiu būdu. Panašiai pasisakė ir Uzbekistanas.

Turkmėnijos, Kirgizijos ir Tadžikistano atstovai iš viso nedalyvavo šiame Rusijai itin svarbiame balsavime. Tai irgi rodo jų nenorą erzinti didžiąją kaimynę.

Vis dėlto tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų nėra didelių naujosios Rusijos imperijos atkūrimo entuziastų, koks yra V.Putinas.

Jau nekalbant apie Baltijos šalis, kurių pozicija Ukrainos klausimu visiškai aiški – jos vienareikšmiškai palaiko Ukrainą ir atvirai dėsto savo baimes dėl augančio Rusijos imperialistinio apetito.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs