C. Saulo pabrėžė, kad žmonija susiduria su vienu sunkiausių iššūkių ir privalo kurti šviesesnę ateitį.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų toli gražu nesiimame pakankamai, ir tai tikrai kelia susirūpinimą“, – sakė ji per pirmąją spaudos konferenciją nuo tada, kai tapo Jungtinių Tautų agentūros PMO vadove.
„Žmonija susiduria su vienu sudėtingiausių iššūkių – klimato kaita“, – sakė ji.
„Per ateinančius metus turėsime galimybę, pareigą ir progą formuoti naratyvą apie veiksmus dėl klimato kaitos“, – tęsė ji.
„Esame ne tik stebėtojai, bet ir tvarios ateities architektai“, – pridūrė PMO vadovė.
Ji sakė, kad prisitaikymas prie klimato kaitos nebėra pasirinkimas, o būtinybė, kaip ir pastangos kuo veiksmingiau kovoti su klimato kaitos sukeltomis nelaimėmis ir padėti atsistatyti po jų.
„Man vadovaujant sustiprinsime ankstyvojo perspėjimo sistemas, padidinsime duomenų prieinamumą ir užtikrinsime, kad mokslas ir savalaikė, gyvybes gelbstinti informacija būtų prieinama visiems“, – sakė C. Saulo.
„Tai nebus lengvas kelias, bet jei turėsime jėgų ir ryžto, jį įveiksime dėl savo pasaulinės šeimos ir ateinančių kartų“, – tvirtino ji.
Nuo 2014-ųjų 59-erių C. Saulo ėjo Argentinos nacionalinės meteorologijos tarnybos direktorės pareigas, o šio mėnesio pradžioje oficialiai stojo prie PMO vairo.
Ji yra pirma moteris šiame poste.
„Ne ką, o kaip“
C. Saulo nori užtikrinti, kad visi planetos gyventojai būtų aprūpinti aukščiausios klasės išankstinio perspėjimo apie artėjančius orų pavojus sistemomis, ir pagerinti pasaulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėseną atliekant integruotus kosmoso ir žemės paviršiaus stebėjimus.
Jos teigimu, svarbiausia, ne ką reikia daryti, o kaip tai reikia padaryti.
„Jei mums nepavyks to įgyvendinti, nuvilsime pasaulį. Tam skirsiu visą savo dėmesį“, – tvirtino PMO vadovė.
C. Saulo teigė, kad 30 šalių yra ypač jautrios klimato kaitai ir būtent jose reikėtų pirmiausiai patobulinti išankstinio perspėjimo sistemas. Tai daugiausia mažos salų valstybės ir Afrikos šalys.
„Iki 2024 metų pabaigos parodysime jums konkrečius rezultatus, kokių pasieksime šiose 30 šalių“, – pažadėjo ji.
C. Saulo teigė, kad išteklių telkimas, siekiant koordinuoti kovos su klimato kaita veiksmus, yra pernelyg lėtas ir biurokratiškas.
„Kartais po sprendimo priėmimo turi praeiti dveji ar treji metai, kol sulaukiame lėšų. Negalime leisti, kad dėl priverstinio laukimo būtų sustabdyti reikalingi veiksmai“, – sakė ji.
2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimais siekta apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų dviejų Celsijaus laipsnių, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ar, jei įmanoma, neviršytų 1,5 Celsijaus laipsnio.
Praėjusį penktadienį PMO pranešė, kad 2023 metais vidutinė pasaulio temperatūra buvo net 1,45 Celsijaus laipsnio aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio (1850–1900) lygį. Tai šilčiausi užfiksuoti metai.
Pastarieji devyneri metai buvo karščiausi iš visų užfiksuotų pasaulyje.
„Atmosfera mums rodo, kad tokia tendencija yra, ir mes tikrai dėl to turėtume labai sunerimti“, – teigė C. Saulo.