Šalies prezidentas Faustinas-Archange'as Touadera trečiadienį su kovotojų lyderiais pasirašė šį susitarimą Bangyje, bet sutarties turinys neskelbiamas.
„Negalima skelbti dokumento, kol jo nepasirašė visi“, – pareiškė vyriausybės atstovas ir komunikacijos ministras Ange Maxime'as Kazagui naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį.
„Vis dar trūksta trijų parašų“, – pridūrė jis, neįvardydamas nepasirašiusiųjų.
Pasak vyriausybės atstovo, šiuos parašus galima būtų surinkti per artėjantį Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimą, vyksiantį vasario 10–11 dienomis Adis Abeboje.
Jeigu taip atsitiks, Chartumo susitarimu vadinamas dokumentas bus paskelbtas viešai. Savaitgalį Sudano sostinėje jį sudarė CAR vyriausybė ir 14 ginkluotų grupių.
Šis susitarimas yra jau aštuntas bandymas per beveik dvejus metus įvesti taiką konflikto draskomoje šalyje - vienoje neturtingiausių valstybių pasaulyje.
Per šį konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių ir beveik ketvirtadalis iš 4,5 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Pernai Jungtinės Tautos perspėjo, kad dėl masinio gyventojų bėgimo iš kaimo šaliai gresia badas.
Viena didžiausių kliūčių taikai pasiekti buvo kovotojų lyderių reikalavimas paskelbti jiems amnestiją.
Spaudžiant Vakarų šalims Bangis kaskart atsisakydavo suteikti malonę kovotojų vadams, nes kai kuriems iš jų yra taikomos Jungtinių Tautų sankcijos arba jie minimu JT ataskaitose dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.
Trūkstant informacijos apie Chartumo susitarimą, ketvirtadienį krizę CAR padedanti įveikti pilietinės visuomenės darbo grupė (GTSC) paragino vyriausybę paskelbti susitarimo detales.
„Jeigu jos (detalės) nebus paskelbtos, GTSC paragins Centrinės Afrikos žmones rengti masinius protestus, kad priverstų valdantįjį elitą paskelbti šį susitarimą“, – perspėjo grupė.
Centrinės Afrikos Respublika dar nėra atsigavusi po 2013 metų pilietinio karo, įsiplieskusio, kai prezidentas krikščionis Francois Bozize'as buvo nuverstas sukilėlių aljanso „Seleka“, sudaryto daugiausiai iš musulmonų grupuočių.
Krikščionys, sudarantys apie 80 proc. CAR gyventojų, atsakydami organizavo savisaugos dalinius, pramintus antibalakininkų daliniais, turint omenyje mačetes (balaka), plačiai naudotas „Seleka“ sukilėlių.
Per šį smurtą žuvo tūkstančiai žmonių, apie 700 tūkst. buvo priversti persikelti į kitas šalies vietas, o dar 570 tūkst. pabėgo į užsienį.
Istoriškai pagrindinė tarptautinė žaidėja CAR Prancūzija įvedė savo kariuomenę, gavusi JT mandatą, ir išstūmė iš šalies „Seleka“ judėjimą.
2016 metų vasarį CAR prezidentu išrinktas buvęs ministras pirmininkas F.A.Touadera kontroliuoja tik penktadalį šalies teritorijos. Jam padeda didžiulės JT taikdarių pajėgos.
Likusią CAR dalį kontroliuoja kovotojų grupės, dažnai vadinančios save kokios nors bendruomenės ar religinės grupės gynėjomis ir kovojančios tarpusavyje dėl naudingųjų iškasenų telkinių.
Nuo neramumų pradžios buvo pasirašytos jau septynios taikos sutartys, bet nė viena jų nesugebėjo atkurti stabilumo.
