Šaltinis Kremliuje, kalbėdamasis su „Reuters“, atmetė tokią galimybę, sakydamas, kad negali komentuoti „idiotiškų“ teigimų. Po kiek laiko agentūros pranešė apie sprogimus Čečėnijos sostinėje Grozne.
Prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad būtina sugriežtinti kovą su tais, kuriuos jis pavadino „teroristais“, ir sakė, kad kruvinų įvykių Šiaurės Kaukaze virtinė yra serija politinių nužudymu ir pasikėsinimų, kuriuos surengė stabilumo priešininkai.
Analitikai ėmė kalbėti apie Šiaurės Kaukazo „afganizacijos“ grėsmę – čia daugelis musulmonų, pavargusių nuo skurdo, korupcijos ir beteisiškumo, ieško išeities, ginklu priešindamiesi iškėlę radikaliojo islamo vėliavą.
Laiškas, kurį pasirašė šachidų batalionas „Riyadus-Salikhiyn“, išspausdintas tinklalapyje www.kavkazcenter.com, teigiančiame, kad jis atspindi Čečėnijos sukilėlių požiūrį.
Laiške sakoma, kad separatistų lyderis Doku Umarovas, siekiantis sukurti Kaukaze islamo valstybę, nusprendė „suaktyvinti ekonominį karą su Rusija jos teritorijoje.“
Jame sakoma, kad „sudarytos diversinės grupės“, kurios „nusiųstos į kai kuriuos Rusijos regionus vykdyti diversijų pramonėje.“
„Šlovė Dievui, mūsų pastangomis rugpjūčio 17 dieną buvo įvykdyta diversija Chakasijoje Sajanų-Šušensko hidroelektrinėje, didžiausioje Rusijos hidroelektrinėje“, teigiama tinklalapio pranešime.
Pirmadienio rytą skirtingose Rusijos vietose įvyko du nepaprasti įvykiai. Chakasijoje 30 žmonių žuvo ir maždaug 50 dingo be žinios per avariją, kuri smarkiai apgriovė didžiausią šalyje Sajanų-Šušensko hidroelektrinę, o Nazranėje mirtininkas su sprogiosios medžiagos prikrautu automobiliu „Gazel“ trenkėsi į miesto VRV vartus. Per sprogimą žuvo dvidešimt žmonių.
Tyrėjai iš pat pradžių atmetė teroro akto hidroelektrinėje versiją ir penktadienį patvirtino savo poziciją. „Rusijos federalinės saugumo tarnybos specialistai nerado sprogiosios medžiagos pėdsakų avarijos vietoje“, – sakoma prokuratūros Tyrimų komiteto pranešime.
Interneto žurnalo „Kavkazkij uzel“ redaktorius Grigorijus Švedovas sakė abejojąs laiško autorių sąsajomis su tragedijomis Chakasijoje ir Nazranėje.
„Kelis kartus jie prisiėmė atsakomybę, arba tiksliau – kažkas kitas prisiėmė atsakomybę jų vardu – už įvykius, su kuriais, labai tikėtina, jie negalėjo būti susiję“, – sakė G.Švedovas.
„Aišku tik tai, kad jeigu tai ir buvo teroro aktas, mes to nesužinosime. Valdžia tai stropiai slėps“, –pridūrė jis.
