Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Čekija – ne Britanija: dėl Rusijos agresijos Europa šįkart rusų diplomatų išsiųsti neskuba

Čekijai paskelbus, kad Rusija yra atsakinga už dvi gyvybes nusinešusį sprogimą 2014 metais, Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės solidarizavosi išsiųsdamos rusų diplomatų. Tačiau Vakarų Europos šalys rodyti solidarumo Prahai neskuba. 15min kalbinti politikos ekspertai sako, kad vakariečiai nenori dar daugiau kibirkščių ir taip įtemptuose santykiuose su Rusija, be to, ir pačios Čekijos kreipimasis į sąjungininkes buvo chaotiškas.
Čekijos ir Europos Sąjungos vėliavos
Čekijos ir Europos Sąjungos vėliavos / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Čekija Rusija

Paskelbusi, kad Rusijos karinė žvalgybos tarnyba (GRU) yra atsakinga už dvi gyvybes nusinešusį sprogimą amunicijos sandėlyje 2014 metais, Čekija iš karto iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, o vėliau nurodė išvykti dar 63-iems ambasados darbuotojams.

Su Čekija solidarizavosi Slovakija, išsiuntusi tris rusų diplomatus, Lietuva, nurodžiusi išvykti dviem po diplomatine priedanga veikusiems žvalgybos pareigūnams, Latvija, Estija ir Rumunija išsiuntė po vieną rusų diplomatą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ambasada Prahoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ambasada Prahoje

Europos Sąjunga (ES) išreiškė solidarumą Čekijai, tačiau koordinuotų veiksmų imtasi nebuvo. Priešingai nei 2018 metais, kai rusų agentai Jungtinėje Karalystėje (JK) nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ apnuodijo buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Agentams buteliuką su nuodingos medžiagos likučiais išmetus į šiukšliadėžę, mirė jį radusi britė.

Tuomet 27 Vakarų valstybės koordinuotai išsiuntė 123 rusų diplomatus.

Tiek su Skripalių apnuodijimu, tiek su sprogimu Čekijoje siejami tie patys GRU agentai – Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas

Vis dėlto Čekijos ir Jungtinės Karalystės atvejai – skirtingi, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė. Ji pabrėžė, kad JK buvo panaudotas cheminis ginklas, apie incidentą buvo pranešta iš karto.

„Skirtingos šalys turi skirtingas raudonas linijas. <...> Tai buvo pirmas toks atvejis, jis sulaukė labai didelio rezonanso. Todėl ir solidarumas buvo labai didelis.

Čekijos atvejis – senesnis: tyrimas pasirodė dabar, tačiau incidentas įvyko 2014 metais. Tai – labiau hibridinė operacija, o ne labai aiškus cheminio ginklo panaudojimas“, – 15min teigė politologė.

Pasak M.Šešelgytės, į žinias apie GRU vaidmenį Čekijoje reagavo tos valstybės, kurios „pirmose gretose kovoja su Rusija“

„Svarbu tai, kad požiūris į Rusiją (pastaraisiais metais – red. past.) keitėsi. Buvo įvestos įvairios sankcijos, netrūko griežtų pasisakymų. Greičiausiai dalis valstybių nemato diplomatų išsiuntimo kaip didelio privalumo šalia visų kitų instrumentų“, – tikino ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė

Suorganizuoti koordinuotą diplomatų išsiuntimą reikia daug laiko – 2018 metais tuometinė JK premjerė Theresa May užtruko dvi savaites, pastebi Pavelas Havličekas, tyrėjas Prahoje įsikūrusiame analitiniame centre „Association of International Affairs“.

O šiandien ES ir Rusijos santykiai dar labiau komplikuoti nei 2018 metais. „Per praeitą savaitę vykusį užsienio reikalų tarybos susitikimą Čekija buvo tik trečias punktas su Rusija susijusių klausimų sąraše: po Navalno ir karių telkimo prie Ukrainos“, – 15min sakė P.Havličekas

Pernai rugpjūtį nervus paralyžiuojančia medžiaga apnuodytas ir Vokietijoje pusę metų gydęsis rusų opozicionierius Aleksejus Navalnas sausį grįžo į Rusiją ir netrukus buvo įkalintas. Kovo pradžioje ES paskelbė sankcijas su įkalinimu susijusiems rusų pareigūnams.

Tvirtindamas, kad nesulaukia medicininės pagalbos, A.Navalnas buvo paskelbęs bado streiką, kurį nutraukė įsiklausęs į gydytojo nerimą dėl jo būklės rimtumo.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Vakarų ir Rusijos išaugo ir dėl okupuotame Kryme bei palei Ukrainos sieną sutelktų tūkstančių rusų karių. Galiausiai Rusija paskelbė patraukianti pajėgas.

Be to, neseniai rusų diplomatų dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė Italija, Bulgarija, pastebi P.Havličekas.

VIDEO: Speciali „15/15“ laida iš fronto linijos Ukrainoje: kiek galima tikėti Rusijos atsitraukimu?

Pasak analitiko, Vakarų Europa gali neskubėti rodyti solidarumo Čekijai ir todėl, kad jos diplomatija yra labiau apribota, nei pavyzdžiui, daugiau nei 60 mln. žmonių atstovaujančių britų institucijų.

Be to, JK vyriausybė siuntė vieningą žinią, o štai Čekijoje vyriausybės ir prezidento Milošo Zemano nuomonės dėl Rusijos išsiskiria. Po savaitės tylos Rusijai draugiškas šalies vadovas viešai suabejojo saugumo tarnybų versija, kad už sprogimą yra atsakingi minėti GRU agentai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Milošas Zemanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Milošas Zemanas

„Tai iškreipė realybę, supainiojo sąjungininkes, sumenkino vyriausybės argumentus. Prezidento žodžiai ne tik pakurstė Rusijos propagandą, bet ir politikus, kurie siūlė alternatyvų naratyvą“, – teigė P.Havličekas.

Vokietija gali nesolidarizuotis su Čekija dėl šiuo metu itin įtemptų Berlyno santykių su Maskva, mano Joergas Forbrigas, analitinio centro „The German Marshall Fund of the US“ Vidurio bei Rytų Europos tyrimų direktorius.

„Galbūt nenorima dar labiau įkaitinti situacijos. Be to, Skripalių apnuodijimas buvo ką tik įvykęs, labai akivaizdus incidentas gana didelėje ir svarbioje šalyje.

Čekijoje tai įvyko prieš kelis metus, ji – maža ES partnerė, todėl tokios didelės šalys kaip Vokietija gali nejausti tokio stipraus poreikio reaguoti“, – 15min teigė J.Forbrigas.

„Turi mažai ką prarasti“

Pasak M.Šešelgytės, Lietuva, griežtai reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus, imasi lyderystės, nes santykiuose su Maskva „turi mažai ką prarasti“. Esą geri santykiai neįmanoma dėl Rusijos pozicijos: ji Lietuvos nelaiko lygiaverte partnere.

„Tokia lyderystė yra gerai, ji rodo nuoseklumą. Mes esame tie, kurie kovoja dėl vertybių, kovoja ir už tas šalis, kurios nukenčia nuo Rusijos“, – 15min sakė VU TSPMI direktorė.

Pranešdamas apie rusų diplomatų išsiuntimą iš Lietuvos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, jog tokį žingsnį aptarė ir su kitomis NATO partnerėmis.

VIDEO: Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis: Lietuva išsiunčia du Rusijos diplomatus

Tačiau ar Lietuvos balsas Vakaruose girdimas? Pasak J.Forbrigo, kol Rusija nepradėjo agresijos prieš Ukrainą 2014 metais, Vakarų Europos sostinėse Baltijos šalių ir Lenkijos pareiškimai dėl Rusijos grėsmės dažnai buvo laikomi per dideliu jautrumu ar net rusofobija.

„Dabar Vakarų sostinėse yra daugiau supratimo, kad Rusija yra grėsmė, kad reikia rodyti solidarumą su rytinėmis ES ir NATO šalimis. Tačiau dar nepasiektas toks lygis, kai, Rusijai aiškiai užpuolus Čekiją jos pačios teritorijoje, visa Europa ima rodyti solidarumą“, – teigė J.Forbrigas.

Pasak M.Šešelgytės, viena vertus, diplomatų išsiuntimas iš šalies pasiunčia žinią Rusijai ir pasauliui. Tai apsunkina Rusijos gebėjimą vykdyti hibridines operacijas, „nes naujai atvykusiems žmonėms reikia iš naujo tvirtinti ryšius, kaupti žinias apie kontekstą“.

Tačiau tokia praktika turėtų būti taikoma tik rimtose situacijose.

„Rusija visada imasi atsakomųjų veiksmų. Mūsų ambasados Rusijoje darbuotojų yra nedaug, kiekvieno išsiuntimas reiškia, kad prarandame žinias, kompetencijas“, – teigė M.Šešelgytė.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad, remiantis abipusiškumo principu, iš šalies išsiunčiami du Lietuvos diplomatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?