Automobilių detalėmis Permės mieste prekiavęs V.Luzginas apie sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio išgirdo antradienį atvykęs į Čekijos vidaus reikalų ministeriją.
„Man paaiškino, kad nėra pagrindo manyti, jog mano atžvilgiu vykdomas politinis persekiojimas, – nusiminęs žurnalistams teigė vyras. – Žinoma, aš nusivylęs, bet gyvenimas tęsiasi.“
Be to, Čekijos pareigūnai raštu pranešė, kad „į jų ekspertų kompetenciją neįeina gilinimasis į polemiką“ dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios aplinkybių. Taip pat nurodyta, kad V.Luzginas savo prašyme suteikti prieglobstį nenurodė pakankamai priežasčių, kodėl jis jo siekia.
„Jis asmeniškai nesusidūrė su jokiomis neigiamomis reakcijomis pačioje Rusijoje, jis nepatyrė jokių veiksmų, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip persekiojimą“, – vertinime rašė Čekijos pareigūnai.
39-erių V.Luzginas, išgirdęs, kad jo prašymas atmetamas, susijaudino ir prie ministerijos pastato užsirūkė: „Manau, kad šiandien mesiu rūkyti.“ Jis dar turi dvi savaites apeliacijai pateikti.
Nuteisti jau keliolika žmonių
V.Luzginas iš Rusijos pabėgo, kai 2016 metų birželį buvo nuteistas pagal įstatymą, kriminalizuojantį „nacizmo reabilitavimą“.
Kritikai, tarp kurių yra daug istorikų, šį teisės aktą vertina kaip dar vieną įrodymą, kad prezidento Vladimiro Putino vyriausybė manipuliuoja istorija politiniais tikslais.
Iki šiol pagal šį įstatymą, kurį V.Putinas pasirašė 2014-aisiais iškart po Krymo aneksijos ir jau įsiplieskus karui Rytų Ukrainoje, nuteista keliolika žmonių.
Pats V.Luzginas buvo nuteistas, nes neva neigė „faktus, pripažintus tarptautinio karinio tribunolo Niurnberge“, ir skleidė „klaidingą informaciją apie Sovietų Sąjungos veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą“.
Šis tariamas nusikaltimas Rusijoje baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Tiesa, V.Luzgino buvo pasigailėta: jis išvengė kalėjimo ir turėjo sumokėti 200 tūkst. rublių baudą. Rusijos Aukščiausiasis Teismas 2016 metų birželį paliko galioti nuosprendį.
Tačiau rusas atsisakė mokėti baudą ir paspruko į Čekiją. Jau palikęs Rusiją, V.Luzginas „Radio Free Europe“ paaiškino, kad nusprendė nemokėti baudos, nes nemano kuo nors nusikaltęs. Jis taip pat kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Nuteisė už kelias eilutes
Baudžiamoji byla V.Luzginui buvo iškelta remiantis jo įrašu populiariame rusiškame socialiniame tinkle „Vkontakte“ 2014-ųjų gruodį.
Rusas pasidalino 15 minčių apie Antrojo pasaulinio karo laikų ukrainiečių nacionalistą Stepaną Banderą, kuris kolaboravo su naciais kovoje prieš Sovietų Sąjungą, bet taip pat galiausiai neįtiko ir vokiečiams.
Simono Wiesenthalio centras kaltina S.Banderos, kurį iki šiol garbina Ukrainos nacionalistai, bendražygius prisidėjus prie masinių žydų žudynių prasidedant Holokaustui.
Vyras buvo nuteistas už kelias įrašo eilutes, kuriose teigiama, kad Sovietų Sąjunga ir Vokietija „aktyviai kolaboravo“ ir „kartu užpuolė Lenkiją, taip pradėdamos Antrąjį pasaulinį karą“.
Kai po protestų Ukrainoje iš šalies pabėgo Rusijai draugiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, pareigūnai ir valstybinė rusų žiniasklaida pradėjo vadinti pokyčių panorusius ukrainiečius „banderovcais“ ir „fašistais“.
Bet V.Luzginas esą nusikalto ne gindamas S.Banderą – prokurorai kaltinamajame akte netvirtino, kad rusas pritarė nacių nusikaltimais.
Ne, vyras buvo nuteistas už kelias įrašo eilutes, kuriose teigiama, kad Sovietų Sąjunga ir Vokietija „aktyviai kolaboravo“ ir „kartu užpuolė Lenkiją, taip pradėdamos Antrąjį pasaulinį karą“.
Įraše taip pat minimas 1939 metais pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas, pagal kurio slaptuosius protokolus Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino režimai pasidalino Rytų Europą, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.
Į Lenkiją abiejų diktatūrų kariai įsiveržė 1939-ųjų rugsėjį, o Baltijos valstybes sovietai okupavo 1940 metais.
Ar įmanoma objektyvi analizė?
Sovietų pareigūnai ilgai neigė slaptųjų protokolų egzistavimą, kol pagaliau 1989 metais, įsibėgėjus Michailo Gorbačiovo „glasnost“ politikai, Molotovo–Ribbentropo paktas buvo pasmerktas.
Dokumentą anksčiau kritikavo ir V.Putinas, nors ir visuomet lygindamas paktą bei A.Hitlerio susitarimus su kitų šalių lyderiais. Tiesa, pastaraisiais metais Rusijos vadovas jau aiškina, kad paktas buvo reikalingas Sovietų Sąjungos saugumo užtikrinimui.
Įstatymo dėl „nacizmo reabilitavimo“ šalininkai teigia, esą būtina ginti „istorinius duomenis“ apie Antrąjį pasaulinį karą, per kurį, kaip skaičiuojama, žuvo mažiausiai 20 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų.
„Neleisime perrašinėti istorijos“, – dar 2013-aisiais tikino Rusijos įstatymų leidėja Irina Jarovaja.
Vis dėlto nepriklausomi Rusijos istorikai šį teisės aktą kritikuoja ir teigia, kad jis kelia pavojų „istorinių faktų supratimui“. Akademikams taip pat sunkiau vykdyti objektyvius tyrimus.