„Baltijos valstybės visada buvo artimos Čekijos Respublikos draugės ir sąjungininkės. Jos tai įrodė parodydamos solidarumą su Čekijos Respublika. Ačiū jums, Lietuva, Latvija ir Estija, už jūsų ryžtingą solidarumą ir buvimą su mumis“, – parašė J.Kulhanekas.
Būtent reaguodamos į Čekijos sprendimą dėl 2014 metais Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) surengtų sprogdinimų išsiųsti 18 rusų diplomatų, Baltijos šalys penktadienį paskelbė žengiančios panašų žingsnį.
Lietuva anksčiau penktadienį paskelbė, kad solidarizuodamasi su čekais išsiunčia du rusų diplomatus, o Latvija ir Estija nutarė išsiųsti po vieną Rusijos diplomatą.
Praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.
Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, o ketvirtadienį pranešė, jog Prahą turės palikti dar 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje.
Šios šalies Vyriausybė taip pat paprašė partnerių solidarumo – iš ES ir NATO valstybių sostinių išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų.
Solidarumą su Čekija išvakarėse jau parodė Slovakija, kuri nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus.
Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis penktadienį pareiškė, kad Maskvos atsakas į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimą išsiųsti rusų diplomatų bus „greitas ir proporcingas“.
„Esu tikras, kad Rusija greitai ir proporcingai atsakys ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Estijai“, – sakė L.Sluckis žurnalistams.
