A.Babišo įkurta „Nepatenkintų piliečių akcija“ (ANO), žadėjusi pažaboti korupciją ir pasinaudojusi euroskeptiškomis, antiimigracinėmis rinkėjų nuotaikomis, spalį vykusiuose rinkimuose laimėjo 78 mandatus 200 vietų parlamente ir gerokai aplenkė kitas partijas.
Tačiau potencialūs koalicijos partneriai nusigręžė nuo žiniasklaidos, chemijos pramonės ir žemės ūkio magnato, praminto čekų Donaldu Trumpu, dėl jo komunistinės praeities ir neseniai pareikštų kaltinimų sukčiavimu, kuriuos A.Babišas kategoriškai neigia.
Kreipdamasis į parlamento narius antradienį A.Babišas pakartojo, kad „niekas nieko nepavogė, nebuvo jokios korupcijos“, ir paprašė panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
A.Babišas, kuris žurnalo „Forbes“ duomenimis yra antras pagal turtingumą žmogus šalyje, yra kaltinamas sukčiavimu už tai, kad, kaip įtariama, 2007 metais pažeidė ES subsidijų skyrimo mažoms kompanijoms tvarką.
Nepaisant šių kaltinimų, spalio mėnesio rinkimuose A.Babišo ANO nugalėjo dešiniojo sparno euroskeptišką Pilietinės demokratijos partiją (ODS), prieš valdžios elitą nusistačiusią Piratų partiją, euroskeptišką ir antiislamišką partiją „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD) bei dar penkias politines jėgas.
Politiniai konkurentai įtariai žiūri į 63 metų A.Babišą dėl jo komunistinės praeities ir neseniai pareikštų kaltinimų sukčiavimu 10,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje veši korupcija.
Praėjusį spalį Slovakijoje gimęs milijardierius buvo apkaltintas sukčiavimu ir kenkimu ES finansiniams interesams dėl 2 mln. eurų subsidijos, kuri 2007 metais buvo skirta jo „Gandralizdžio“ (Čapí Hnízdo) ūkiui.
Įtariama, kad 2007 metais jis atskyrė „Gandralizdžio“ ūkį nuo savo milžiniško konglomerato „Agrofert“, kad galėtų gauti mažoms kompanijoms skiriamas ES subsidijas, o vėliau vėl sugrįžo į konglomeratą.
Liberali demokratija?
Antradienį parlamentas turėtų pratęsti diskusijas prieš balsavimą dėl pasitikėjimo A.Babišo mažumos vyriausybe, kuri susideda iš ANO narių ir jokiai partijai nepriklausančių ekspertų.
Manoma, kad A.Babišas balsavimą pralaimės, tačiau jo artimas sąjungininkas dabartinis prezidentas Milošas Zemanas turėtų suteikti premjerui dar vieną progą.
Gruodį A.Babišą premjeru paskyręs M.Zemanas sakė, kad suteiks jam antrą progą laimėti balsavimą parlamente, tačiau pridūrė, kad šis turės įrodyti, jog yra užsitikrinęs būtiną palaikymą savo antrajam ministrų kabinetui.
Pagal konstituciją prezidentas gali du kartus spręsti, kas formuos vyriausybę, o trečią ir paskutinį kartą sprendimą priima parlamento pirmininkas, kuris taip pat yra vienas A.Babišo sąjungininkų.
J.Pehe: „M.Zemano pergalė galėtų „atverti kelią glaudesniam aljansui su A.Babišu, o tai savo ruožtu galėtų paskatinti kai kurių pagrindinių liberalios demokratijos parametrų pokyčius šalyje.“
Ministras pirmininkas anksčiau sakė, kad, jeigu pralaimės balsavimą, jo vyriausybė oficialiai atsistatydins sausio 17 dieną, tačiau praktiškai dirbs toliau, kol jis rinks savo naują komandą.
Praėjusį savaitgalį vykusiame prezidento rinkimų pirmajame etape prorusiškų pažiūrų M.Zemanas iškovojo pirmąją vietą ir sausio 26-27 dienomis vyksiančiame balsavime susirungs su proeuropinių pažiūrų Jiri Drahošu.
Nepriklausomas politikos apžvalgininkas Jiri Pehe naujienų agentūrai AFP sakė, kad M.Zemano pergalė galėtų „atverti kelią glaudesniam aljansui su A.Babišu, o tai savo ruožtu galėtų paskatinti kai kurių pagrindinių liberalios demokratijos parametrų pokyčius šalyje“.
Tačiau situacija gali drastiškai pasikeisti, jei pergalę iškovos J.Drahošas.
„Drahošas leido aiškiai suprasti, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas, neturėtų būti ministru pirmininku“, – sakė politikos apžvalgininkas.
