A.Babišas tikina, kad įmonių grupę 2017-ųjų vasarį perdavė dviem patikos fondams, dar eidamas finansų ministro pareigas. Tą, anot politiko, jis padarė pagal antikorupcinį įstatymą, pritaikytą jo situacijai ir pavadintą „Lex Babis“.
Tačiau viešai prieinami dokumentai rodo, kad jis vis dar yra tikrasis „Agrofert“ naudos gavėjas.
Komisija tą pačią išvadą padarė savo penktadienio vakare paskelbtoje galutinėje audito ataskaitoje, kuri yra ankstesnės versijos, paskelbtos 2019-aisiais, atnaujinimas.
Komisija konstatavo, kad „ponas Babišas šiuo metu daro lemiamą įtaką patikos fondams“.
„Nešališkas ir objektyvus pono Babišo funkcijų vykdymas (...) buvo pažeistas dėl to, kad jis dalyvavo priimant sprendimus, kurie paveikė ir „Agrofert“ grupę“, – sakoma pranešime.
„Grupės įmonėms neturėjo būti skiriamos subsidijos“, – teigė Komisija ir pridūrė, kad visos dotacijos, paskirtos po 2017-ųjų vasario, kai A.Babišas perdavė „Agrofert“ fondams, laikomos neteisėtomis.
„100 proc. finansinė korekcija turėtų būti taikoma visoms susijusioms išlaidoms, kurios jau deklaruotos Komisijai dėl šių operacijų“, – rašoma ataskaitoje.
A.Babišas savo „Twitter“ paskyroje neigė interesų konfliktą, pavadindamas auditą „specialiai sukurtu ir manipuliuotu“.
„Aš visada laikiausi įstatymų“, – pridūrė jis.
Opozicinės Piratų partijos lyderis Ivanas Bartošas sakė, kad A.Babišas turėtų nedelsdamas paprašyti „Agrofert“ grąžinti subsidijų lėšas Čekijos valstybei ir jos piliečiams.
„Remiantis mūsų skaičiavimais, tai yra apie 20 mlrd. kronų (774 mln. eurų)“, – tviteryje pareiškė politikas.
Apklausos rodo, kad I.Bartošas gali nugalėti A.Babišą spalio mėnesį vysiančiuose parlamento rinkimuose.
Europos Komisijos ataskaita yra dar vienas smūgis A.Babišui, kuris jau dabar netenka rinkėjų palankumo dėl jo vyriausybės chaotiško COVID-19 krizės valdymo.
