Apie tai, kad iš šalies išsiunčia 18 rusų diplomatų, Čekijos vyriausybė pranešė šeštadienį.
Čekų žvalgyba juos vadina Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) bei karinės žvalgybos agentūros GRU slaptaisiais agentais ir sieja su 2014 metais kariuomenės amunicijos sandėliuose šalies rytuose įvykusiais dviem sprogimais, įskaitant vieną, kuris pareikalavo dviejų žmonių gyvybių.
Ketino derėtis dėl „Sputnik V“ tiekimo
Žinia apie iš šalies išsiunčiamus rusų diplomatus – netikėta, 15min sekmadienį komentavo lietuvių bendruomenės Čekijoje pirmininkas T.Krasauskas.
Pasak jo, dauguma čekų nežinojo, kaip tai vertinti ar į tai reaguoti.
„Tai tikrai didelė žinia iš giedro dangaus. Dar penktadienį čekų vidaus reikalų ministro, kuris šiuo metu eina ir užsienio reikalų ministro pareigas, buvo planuojama kelionė į Maskvą tartis dėl „Sputnik V“ vakcinos. Buvo ruošiamasi skristi specialiu valstybiniu lėktuvu, kuriame visos virš 100 esančių vietų buvo užimtos. Tai ši šeštadienį paviešinta žinia <...> buvo didelis nustebimas“, – pasakojo T.Krasauskas.
Čekijos vidaus reikalų ministras, laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas, Janas Hamačekas šį pirmadienį planavo vykti į Maskvą derėtis dėl galimybės įsigyti rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“, tačiau kilus diplomatiniam ginčui ši kelionė buvo atšaukta.
Laukiančių rusiškos vakcinos – daugiau nei Lietuvoje
Laukiančių „Sputnik V“ vakcinos Čekijoje, T.Krasausko vertinimu, tikrai daugiau nei Lietuvoje, o politinės partijos – socialdemokratai ir komunistai – galimybes susitarti dėl jos tiekimo, anot jo, vertina labai rimtai.
Klausimas, ar „Sputnik“ vakcina yra ta, kuria reikėtų kompensuoti vakcinų stoką.
„Dabartinė valdžia ne pačiu idealiausiu būdu valdo [koronaviruso] krizę – dar pernai, kai buvo sprendžiamas vakcinų įsigijimo klausimas, čekai neužsisakė visos „Pfizer“ ar kitų Europos Sąjungoje patvirtintų vakcinų kvotos. Dėl to vakcinų galėtų būti daugiau, bet klausimas, ar „Sputnik“ vakcina yra ta, kuria reikėtų kompensuoti vakcinų stoką“, – kalbėjo T.Krasauskas ir svarstė, galbūt sužinojus apie Rusijos žvalgybos sąsajas su minėtu sprogimu, „visi nustos žiūrėti į Rusiją kaip į šalį, iš kurios galima įsigyti „Sputnik V“.
Diplomatinis Čekijos ir Rusijos ginčas, T.Krasausko manymu, gali paveikti ir naujo Čekijos pietuose veikiančios Dukovanų atominės elektrinės branduolinio reaktoriaus statybų procesą.
„Čia Rusijos įmonė „Rosatom“ labai stipriai nori dalyvauti šalia kinų, prancūzų ir kitų šalių koncernų“, – teigė jis.
Rusiją vertina kaip atsvarą Vakarams
T.Krasauskas pasakojo, jog Rusija Čekijoje aktyviai naudojasi minkštosios galios įrankiais.
„Rusijos ambasada diplomatų ir darbuotojų su diplomatiniu statusu čia turi apie 120 – laikoma, kad dabar tai didžiausia ambasada Rytų Europoje, buvusiam socialistiniam bloke. Taip pat yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurias remia rusų ambasada. <...>
Čekijoje registruota apie 15 tūkst. gyvenančių rusakalbių, Rusijos piliečių ir spėjame, kad dar yra galbūt apie 100 tūkst. žmonių, kurie čia įsteigę kompanijas, kad galėtų pirkti nekilnojamą turtą, čia gyventi ir turėti gyvenimo Europos Sąjungoje leidimus“, – dėstė jis.
Požiūris į Rusiją Čekijoje, T.Krasausko matymu, palankesnis nei Lietuvoje: „Didelė dauguma piliečių, kurie – provakarietiški ir tai, kas vyksta Rusijoje, vertina taip, kaip vertina lietuviai. Bet čekai tikrai mažiau įtarūs ir alergiški Rusijos valstybės struktūroms negu lietuviai.“
O ir ne viskas, kas atkeliauja iš Vakarų, o ypač Amerikos, čekų esą vertinama teigiamai.
„Rusiją jie vertina kaip atsvarą. Tokių pažiūrų laikosi komunistų partijos, socialdemokratų partijos rinkėjai“, – tikino T.Krasauskas ir vylėsi, kad ilgalaikėje perspektyvoje čekų visuomenės požiūris keisis.
Įtampos prieš rinkimus
„Ilgalaikėje perspektyvoje šis skandalas gali sumažinti Rusijos valstybės įtaką ir žmonės, aš tikiuosi, sveikiau pradės vertinti tai, kokiais būdais Rusija čia daro įtaką“, – pažymėjo lietuvių bendruomenės Čekijoje pirmininkas.
Papildomų įtampų šalyje aiškinantis tarptautinius santykius su Rusija, pasak jo, kelia ir rudenį planuojami Čekijos parlamento rinkimai.
Toms politinėms partijoms, kurios nori išlikti valdžioje, kad išlaikytų savo rinkėjus, tikrai reikia imtis sprendimų.
„Iš vienos pusės toms politinėms partijoms, kurios nori išlikti valdžioje, kad išlaikytų savo rinkėjus, tikrai reikia imtis sprendimų. Čia – net valstybingumo klausimas“, – tikino T.Krasauskas.
Bylos medžiagą apie prieš septynerius metus įvykusius sprogimus Čekijos kariuomenės amunicijos sandėliuose svarstoma išslaptinti.
Rusija žada atsaką
Čekija dėl vieno iš sprogimų ieško dviejų rusų su pasais, kuriuos naudojo buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu 2018 metais įtariami asmenys.
Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė griežtą protestą Prahai dėl „beprecedenčio“ 18 Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimo, rašo BNS.
Pasak ministerijos, dėl šio „priešiško žingsnio“ matyti Vašingtono dalyvavimo „pėdsakų“.
„Reiškiame griežtą protestą Čekijos valdžios institucijoms. Imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti visą savo atsakomybę už normalaus mūsų šalių santykių vystymosi pagrindų sunaikinimą“, – nurodoma ministerijos pareiškime.
