Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Černobylyje suniokojo ir pavogė už 135 mln. dolerių – kai kam pasirodė per daug

Nežinia, kas iš tiesų vyko Rusijos karių užimtoje Černobylio atominėje elektrinėje (AE), gimdo ir gandus, ir juokus. Socialinių tinklų vartotojų pašaipų ir abejonių, ar tikras, sulaukė pranešimas, kad okupantai iš jėgainės laboratorijų suniokojo ar išsivežė įrangos ir technikos už 135 mln. JAV dolerių. Tai yra teisinga informacija – būtent tokią sumą pateikė karių plėšikavimą aprašęs dienraštis „The Washington Post“.
Černobylio AE branduolinio reaktoriaus valdymo skyrius prieš sprogimą. Salės centre – pamainos vadovo darbo stalas, operatoriai sėdi prie valdymo pultų. 1985 m. lapkritis.
Černobylio AE branduolinio reaktoriaus valdymo skyrius prieš sprogimą / RIA Novosti, „Sputnik“ medžiaga / Leidyklos nuotr.

Priminė sovietų komediją

Vienos socialinio tinklo „Facebook“ vartotojos paskyroje neseniai pasirodė įrašas su šokiruojančia statistika: „Užpuolikai iš Černobylio AE laboratorijų išvežė daugiau nei 135 mln. dolerių vertės turtą“.

Greta patikslinta, jog kalbama apie 698 kompiuterius, 344 automobilius, 1 500 radiacijos dozimetrų ir specialią programinę įrangą.

Apačioje pridėtas kadras iš sovietmečiu populiarios komedijos „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ ir aktoriaus Vladimiro Etušo vaidinamo herojaus ištarta frazė: „Zomšinė striukė. Trys!!!“

Nors iš jos galima suprasti, kad įrašo autorę ukrainiečių praradimas labiau prajuokino nei nustebino, iš kai kurių komentarų aišku, kad žmonės nurodytais skaičiais nepatikėjo, esą ukrainiečiai negalėjo palikti tiek daug brangios įrangos.

Tačiau aprašyta situacija yra tiesa. „Facebook“ vartotoja pasidalijo birželio 2-ąją paskelbto Ukrainos naujienų agentūros UNIAN įrašo „Telegram“ kopija. Ši pacitavo tos dienos JAV dienraščio „The Washington Post“ straipsnį.

Amerikiečių žurnalistų surinktą informaciją citavo ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Vogė viską, ką galėjo

Kaip žinoma, nebeveikiančios Černobylio AE kompleksą Rusijos pajėgos užėmė pačią pirmą invazijos į Ukrainą dieną – vasario 24-ąją.

1986 m. šioje jėgainėje įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, kuri pražudė šimtus žmonių ir paskleidė radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Žinia apie vagystes iš Černobylio atominės elektrinės prajuokino
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Žinia apie vagystes iš Černobylio atominės elektrinės prajuokino

Nors ir nebeveikiančiai, šiai jėgainei reikėjo nuolatinio valdymo. Joje vis dar dirbo apie 2,4 tūkst. žmonių: mokslininkai, technikai, virėjai, medikai ir kitas pagalbinis personalas, nacionalinės gvardijos nariai, buvo panaudoto branduolinio kuro.

Užimtoje AE įstrigo daugiau nei 100 darbuotojų ir 200 ukrainiečių apsaugininkų. Darbuotojai toliau atliko savo pareigas, bet jų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo sunkios, nepakako maisto ir vaistų.

Maskva labai mažai pasakojo apie tai, ką jos kariai iš tiesų darė Černobylyje.

Kai Ukrainos pajėgos AE susigrąžino, buvo paskelbta, kad ten įsitvirtinę Rusijos kariai tikriausiai buvo paveikti ten esančių radioaktyvių teršalų skleidžiamos spinduliuotės.

„Energoatom“ nuotr./Iš Černobylio pavogta radioaktyvi kolba rasta Bučoje
„Energoatom“ nuotr./Iš Černobylio pavogta radioaktyvi kolba rasta Bučoje

Mat jų naudojamos mašinos tikriausiai pakėlė į orą radioaktyvių dulkių, be to, okupantai buvo išsikasę apkasus labiausiai užterštoje šios zonos vietoje.

Jėgainės vadovas Valerijus Seida taip pat informavo, kad visa įranga veikia: „Valdymo ir radiacijos stebėsenos sistemos veikia įprastu režimu.“

Bet kiek vėliau ukrainiečiai pripažino, kad beprotiški vaizdai, kuriuos jie išvydo po Rusijos kariuomenės atsitraukimo iš Černobylio, juos sukrėtė. Ten buvo užfiksuota padidėjusi radioaktyvioji tarša. Pavojingos medžiagos sklido iš smulkių dalelių ir dulkių, kurias į pastatą atnešė rusų kariai.

Taip pat paaiškėjo, kad Rusijos kariai apiplėšė bunkerį ir kitas vietas, kuriose paprastai būna elektrinės darbuotojai. Drabužiai, higienos reikmenys ir kiti asmeniniai daiktai buvo išmėtyti ant grindų.

Pagrindinio pastato viršutiniame aukšte buvo jėgainės kontrolės centras. Kai kurios patalpos laikytos užrakintos. Neradę raktų, kariai tiesiog išlaužė duris.

Kai trims dienoms nutrūko elektros tiekimas, darbuotojai stengėsi iš paskutiniųjų išlaikyti veikiantį generatorių, kad neįvyktų katastrofa, ieškojo kuro, kur tik jo galėjo būti. Baimindamiesi nelaimės, jie ryžosi šiek tiek kuro pavogti iš užpuolikų.

Černobylio pareigūnai teigė, kad Rusijos kariai išeidami plėšė, ką galėjo. Su savimi išsivežė ir į nelaisvę paimtus 169 nacionalinės gvardijos narius.

Jau tuomet buvo pranešta, kad okupantai prisivogė radioaktyvių suvenyrų.

Bet dabar „The Washington Post“ sukonkretino, ką rusai išsivežė iš AE, susprogdino ar suvarpė kulkomis. Praėjusią savaitę publikuotame straipsnyje nurodyta, kad jėgainėje pasigesta ar buvo sugadinti 698 kompiuteriai, 344 automobiliai, 1 500 radiacijos dozimetrai, nepakeičiama programinė įranga, kone visa priešgaisrinė įranga.

Draudžiamos zonos – daugiau nei 2,5 tūkst. kv. km teritorijos, kur radiacijos lygis didesnis, o paprastų žmonių patekimas ribojamas – vadovo Jevheno Kramarenkos skaičiavimu, visa tai pakeisti naujais daiktais ir įranka kainuotų daugiau nei 135 mln. JAV dolerių.

Programinė įranga buvo sukurta specialiai Černobyliui ir yra nepakeičiama. Be jos beveik neįmanoma atlikti svarbiausio laboratorijos darbo – sekti radiacijos lygį zonoje. Nelikus programinės įrangos neaišku, ar įrenginiai veikia.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?