Kyjivas atakavo Rusijos amunicijos sandėlį Nova Kachovkoje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pirmadienį vakare pranešė, kad per Rusijos ataką Časiv Jare žuvo 33 žmonės, taip pat rastas vaiko, maždaug devynerių metų amžiaus, kūnas. Gelbėjimo darbai tęsiami.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad rusai nesėkmingai bando „spausti“ Luhansko sritį. Apie tai jis rašo savo „Telegram“ kanale. 

Pasak S.Haidajaus, dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmingų smūgių Rusijos pajėgos susiduria su logistikos sunkumais. Anot jo, tai ir lemia tariamą Rusijos „operacinę pauzę“.

Rusijos kariai Chersono srityje

S.Haidajus taip pat rašo, kad okupuotų teritorijų gyventojai nori masiškai išvykti, tačiau tą padaryti saugiai nėra galimybių. 

okupuotose teritorijose gyvenantys žmonės nori masiškai išvykti, tačiau nėra galimybių tai padaryti saugiai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas skelbia apie dar tris žuvusius Rusijos karininkus. 

Remiantis pranešimu, žuvo Rusijos kariuomenės 20-osios gvardijos motorizuotosios šaulių divizijos vado pavaduotojas pulkininkas Sergejus Nikolajevičius Kensas, 106-osios divizijos logistikos vado pavaduotojas pulkininkas Sergejus Igorevičius Kuzminovas bei 16-ojo korpuso būrio vado pavaduotojas majoras Dmitrijus Vladimirovičius Semionovas. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamento iliustracija/Kensas Sergejus Nikolajevičius, Sergejus Igorevičius Kuzminovas, Semenovas Dmitrijus Vladimirovičius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba pranešė, kad Ukrainos uostus pasiekė pirmieji aštuoni užsienio šalių laivai. 

„Ukrainos infrastruktūros ministerijos prašymu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos prisijungė prie žemės ūkio produktų gabenimo civiliniais laivais per Dunojaus-Juodosios jūros upės Bystre kanalo žiotis užtikrinimo organizavimo. Pirmieji aštuoni užsienio laivai jau atplaukė į Ukrainos uostus“, – rašoma pranešime feisbuke.

Pranešime pabrėžiama, kad galimybė naudotis šiuo kanalu atsirado po to, kai Kyjivas perėmė strategiškai svarbios Gyvačių salos kontrolę.

„Anksčiau dėl civilinės laivybos blokados pasaulio jūrų transporto bendrovės turėjo naudotis Sulinos kanalu, todėl susikaupė daug laivų ir kanalas buvo gerokai apkrautas. Pažymėtina, kad dėl Rusijos agresijos ir blokados Juodojoje jūroje Ukrainos uostuose buvo užblokuoti milijonai tonų ukrainietiškų grūdų, kurių didelė dalis buvo skirta JT pasaulinei maisto programos kovai su pasauline krize. Iš dalies atnaujindama žemės ūkio produktų eksportą upėmis, Ukraina padeda spręsti pasaulinę bado krizę“, – rašoma toliau.

Turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas pirmadienį pareiškė, kad pasitraukia iš žiniasklaidos verslo. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į įstatymą, kuriuo siekiama apriboti oligarchų įtaką, pranešė „Reuters“.

Naujienų agentūrai pateiktame pareiškime R.Achmetovas teigė, kad „Media Group Ukraine“ perduos savo televizijos kanalų ir spausdintinės žiniasklaidos licencijas Ukrainos valstybei ir nutrauks internetinės žiniasklaidos veiklą.

Pareiškime šis žingsnis apibūdinamas kaip „priverstinis“.

Vida Press nuotr./Rinatas Achmetovas

Pernai Ukraina priėmė įstatymą, kuriuo nurodė oligarchams registruotis bei nedalyvauti politikoje, taip apt pasiūlė juos nustatyti pagal tokius kriterijus, kaip „didelę įtaką žiniasklaidai darantys asmenys“.

Prezidentas V.Zelenskis sveikino šį teisės aktą kaip istorinę galimybę reformuoti Ukrainą, nors kai kurie užsienio diplomatai Kyjive pavadino jį „kosmetiniu“.

Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas spaudai Serhejus Bratčiukas skelbia, kad Ukrainos pajėgoms HIMARS raketomis atakavus priešo pozicijas Chersono srityje, žuvo dar vienas Rusijos generolas majoras.

„Yra informacijos apie dar vieno Rusijos generolo likvidavimą po to, kai raketos HIMARS pataikė į būstinę Chersono srityje.

Rusijos Federacijos 22-ojo armijos korpuso (karinis dalinys 73954, Simferopolis) štabo viršininkas generolas majoras Nasbulinas pasiųstas į pragarą“, – telegrame rašo S.Bratčiukas.

Odesos regiono karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka vaizdo įraše, kuris publikuotas socialiniuose tinkluose, teigė, kad atakuodama Odesos sritį Rusija specialiai taikėsi į civilinius objektus.

„Šį vakarą buvo surengtas dar vienas raketų smūgis“, – sakė jis ir pridūrė, kad ir šį kartą aukų išvengta.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė V.Putino dekretą, kuriuo Ukrainos piliečiams palengvinama galimybė įgyti Rusijos pilietybę.

Pareiškime ministerija paragino savo partnerius įvesti naujas sankcijas Rusijai ir padidinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Kyjivui, kad nubaustų Maskvą už šį žingsnį.

Ministerija dekretą pavadino kėsinimusi į Ukrainos suverenitetą ir teigė, kad jis neatitinka tarptautinės teisės principų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

Iš Donbaso evakuota beveik 80 proc. gyventojų, remdamasi srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Šiuo metu Donecko srityje tebėra apie 340 tūkst. gyventojų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka telegrame rašo, kad miesto policijos administracija gavo įsakymą dėl mobilizacijos plano prisijungti prie apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) kariuomenės.

Atvira mobilizacija turėtų prasidėti rugsėjo viduryje po „referendumo“ dėl prisijungimo prie Rusijos, teigia jis. Pasak P.Andriuščenkos, pirmiausiai, motyvuojant nemokamu mokslu, ketinama mobilizuoti studentus bei nekvalifikuotus darbininkus, užsiregistravusius dirbti Iljičiaus plieno gamykloje. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Apskritai doneckiečiai nepatenkinti mariupoliečių nenoru ginti “jaunąją respubliką„ ir menka vietos administracijos iniciatyva“, – rašo jis. 

Mero patarėjas paragino Mariupolio vyrus palikti miestą, nes „tikimybė atsidurti tranšėjoje su šaunamuoju ginklu prieš ukrainiečių šarvuočius tapo per didelė.“

„Jei buvote mobilizuotas, pasiduokite pirmai progai pasitaikius. Taip ne tik išvengsite atsakomybės, bet ir išgelbėsite savo gyvybę“, – rašo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį vakare paskelbtame pranešime rašo, kad pagrindinės Rusijos pastangos sutelktos į Luhansko srities kontrolę, bandoma sumažinti gynybos pajėgų konsolidaciją Donecko srityje, taip pat susitelkta į sausumos koridoriaus su laikinai okupuotu Krymu išlaikymą bei Ukrainos jūros kelių Juodojoje jūroje blokavimą. 

Tęsiasi Ukrainos gyvenviečių apšaudymai. Tęsiasi Rusijos atakos prie Slovjansko ir kitose vietovėse.

„Slobožansko sektoriuje priešas sutelkia pastangas, kad išlaikytų užimtas Charkivo sektoriaus linijas ir neleistų mūsų kariams pasiekti valstybinio kordono“, – rašoma toliau.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Charkivas

V.Zelenskis skelbia, kad kalbėjosi su Turkijos kolega Recepu Tayyipu Erdoganu apie tai, kaip svarbu atblokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus ir atnaujinti grūdų eksportą.

V.Zelenskio tviterio žinutė pasirodė po to, kai Kremlius pranešė, kad R.T.Erdoganas šiandien taip pat kalbėjosi su V.Putinu.

Rumunija tiria „nusikaltimus žmoniškumui“ Ukrainoje, galimai padarytus per Maskvos invaziją į jų bendrą kaimynę, pirmadienį pranešė prokurorai.

Šis tyrimas papildė virtinę tarptautinių iniciatyvų, skirtų patraukti Rusiją atsakomybėn už vasario pabaigoje pradėtą karą.

Rumunija vykdo savo jurisdikciją remdamasi „universalumo principu“, taip pat šalies baudžiamąja teise, jei nusikaltimai buvo įvykdyti prieš Rumunijos pilietybę turintį asmenį, nurodė prokuratūra.

„Puolimo pasekmės yra ypač sunkios, žuvo daug civilių gyventojų, įskaitant vaikus, taip pat daug žmonių nukentėjo“, – sakoma prokurorų pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad „Rusijos Federacijos karinės atakos sukelta psichologinė trauma“ privertė milijonus žmonių bėgti į užsienio šalis, tokias kaip Rumunija.

AP/„Scanpix“ nuotr./Buča

Pareiškime „Dėl nusikaltimų žmoniškumui įvykdymo“ nepateikiama jokios išsamesnės informacijos apie tyrimą.

Tarptautinė bendruomenė ES priklausančią Rumuniją jau ilgą laiką kritikuoja dėl korumpuotos ir neveiksmingos teismų sistemos.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) tiria įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, gavęs maždaug 40 valstybių narių, įskaitant Rumuniją, sutikimą.

Rusija nėra TBT narė, o Maskva atmeta jai reiškiamus „melagingus“ kaltinimus karo nusikaltimais.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį Kyjive susitiko su Ukrainos Prezidentu V.Zelenskiu ir pakartojo, kad jo šalis yra pasirengusi remti Ukrainą „dabar ir ateityje“.

„Šis karas gali trukti ilgiau, nei mes visi tikėjome ar tikėjomės. Tačiau tai nereiškia, kad galime sėdėti rankas sudėję ir pasyviai stebėti, kaip jis vystosi. Turime išlikti susitelkę ir toliau kasdien politiškai remti Ukrainą, dažnai ir atvirai pareikšdami savo paramą, išlaikydami spaudimą V.Putino Rusijai ir stiprindami politinį bendradarbiavimą su Ukraina dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis“, – žurnalistams Kyjive sakė M.Rutte.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Rutte

„Kalnai ukrainietiškų grūdų laukia, kol bus pervežti per visą pasaulį. Nuo jų priklauso daugelio žmonių kasdienis maistas, ir mane labai nustebino tai, kad prezidentas V.Zelenskis ir jo komanda labai stengiasi surasti visus įmanomus kelius, kad grūdai būtų išgabenti“, – pridūrė jis.

Prezidentas V.Zelenskis padėkojo premjerui ir pažymėjo, kad Nyderlandai yra „tarp dešimties didžiausių Ukrainos partnerių“ pagal „teikiamos paramos gynybai dydį“.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko telegram kanale rašo, kad dėl Rusijos atakos Časiv Jaro mieste žuvo 30 žmonių, iš griuvėsių ištraukti 9 sužeistieji. Pranešama, kad pašalinta 65 proc. griuvėsių, išvežta 170 tonų nugriauto pastato elementų. Darbai tęsiami.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Remiantis pranešimu, Rusijai apšaudant Charkivo miestą žuvo 5 žmonės.

„Yra žinoma, kad priešas taikėsi daugiausia į civilinius pastatus – prekybos centrą ir civilių gyventojų namus Charkive. Nedidelis skaičius sviedinių nukrito tiesiog privačių kaimų gyventojų kiemuose. Taip pat buvo sunaikinti garažai ir automobiliai, kilo nemažai gaisrų“, – rašoma K.Tymošenkos pranešime. 

Į ligoninę paguldytas 31 sužeistas asmuo, tarp jų – 2 vaikai, 4 ir 16 metų amžiaus. Pranešama, kad abiejų vaikų būklė yra vidutinio sunkumo. Dauguma nukentėjusiųjų buvo sužeisti šrapnelio.

Dvi raketas Rusija paleido į Odesos regioną, aukų išvengta, tačiau apgriauti namai, apgadinti automobiliai.

Maskvos neteisėtai primesta Ukrainos pietinio Chersono regiono valdžia pirmadienį pranešė, kad užkirto kelią išpuoliui prieš vietos lyderį.

Pastarosiomis savaitėmis okupuotose Ukrainos pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse padažnėjo išpuolių prieš prorusiškus valdžios atstovus.

Pirmadienį Maskvos remiama administracija pareiškė, kad jos lyderis Volodymyras Saldo per plauką išvengė atakos.

Administracijos teigimu, viename iš jo įprastų maršrutų buvo padėtas savadarbis sprogstamasis įtaisas, turėjęs sprogti jam važiuojant pro šalį.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Chersono gyventojai, aptikę įtartiną objektą, nedelsdami informavo Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, – sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame administracijos pareiškime.

Ten pat teigiama, kad sprogmenų ekspertai įtaisą neutralizavo, o pareigūnai paskelbė nuotrauką, kurioje matyti numanoma savadarbė bomba.

Anksčiau tą pačią dieną Zaporižios srities okupacinė valdžia pranešė, kad nukovė ukrainietį „sabotuotoją“, kuris naktį taikėsi į Melitopolio rajono vadovo namus.

Sulaikymo metu užpuolikas priešinosi ir buvo nušautas, pranešė Maskvos remiamos regiono administracijos narys Vladimiras Rogovas. Melitopolio rajono vadovas nenukentėjo.

Rusijai okupavus Chersono sritį ir didelę dalį Zaporižios srities, Kremlius pradėjo vykdyti šiose teritorijose rusifikacijos kampaniją.

Vienas aukšto rango rusų parlamento pareigūnas pareiškė, kad Rusija pasiliks ten „visiems laikams“.

Birželio pabaigoje per sprogimą Chersono srityje žuvo vienas Maskvos paskirtas pareigūnas.

Ukrainos avarinės tarnybos pirmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį, išvakarėse suduotą rytinės Donecko srities Časiv Jaro mieste, žuvo 26 žmonės.

Remiantis tarnybų pareiškimu socialiniuose tinkluose, iki pirmadienio popietės buvo „aptikti ir ištraukti iš griuvėsių 26 žuvusieji“, o dar devyni žmonės rasti gyvi.

„Darbai tęsiami“, – pridūrė gelbėtojai.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Pastarąsias porą savaičių Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose sprogdinami kariniai sandėliai. Atrodo, nieko nuostabaus, kad vyksta plataus masto karas. Tačiau šie arsenalai yra giliai už fronto linijos ir dar neseniai buvo nepasiekiami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kas pasikeitė ir kokį poveikį Rusijos kariuomenei daro šios atakos, aiškinasi britų visuomeninis transliuotojas BBC.

Straipsnį šia tema skaitykite ČIA.

Ukraina turi maždaug aštuoniskart mažiau sunkiosios artilerijos ginklų nei Rusija, Kyjive vykusios spaudos konferencijos metu sakė Ukrainos tarptautinio legiono atstovas spaudai Damienas Magro.

Pasak jo, norint sumažinti atotrūkį, reikia daugiau ginklų iš Ukrainą remiančių Vakarų partnerių. Anot atstovo, JAV tiekiamos daugkartinio raketų paleidimo sistemos HIMARS daro įtaką mūšio lauke, o rezultatai jau matomi. 

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

D.Magrou taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinių kovotojų, laikomų nelaisvėje apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje, likimo.

„Mums didelį nerimą kelia belaisvių instrumentalizavimas“, – sakė D.Magrou, turėdamas galvoje tris Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnaujančius užsienio piliečius, kurie buvo nuteisti mirties bausme.

Rytinio Charkivo apšaudymo metu žuvusių žmonių skaičius pasiekė 6 žmones, įskaitant 17-mečio berniuko ir jo tėvo mirtį, pranešė Ukrainos Generaline prokuratūra.

„Tyrimo duomenimis, 2022 m. liepos 11 d., apie 10 val., šalies agresorės kariuomenė pradėjo artilerijos ugnį iš raketinių salvinių sistemų į Charkivo Kijevo ir Saltyvo rajonų gyvenamuosius rajonus“, – sakoma pranešime.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Charkivas

Charkive buvo apšaudyti gyventojų privatūs namai, prekybos centras ir padangų remonto dirbtuvės.

Naujausiais duomenimis, sužeistas 31 žmogus, tarp jų du 4 ir 16 metų vaikai. Per apšaudymą padangų remonto dirbtuvėse žuvo šeši civiliai gyventojai, tarp jų 17-metis berniukas su tėvu, važiavę pro šalį automobiliu.

Operatyvinė komanda „Pivden“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota kaip Gyvačių sala buvo išlaisvinta iš Rusijos okupacijos.

Ukrainos kariuomenės operacija salos išvadavimui truko daugiau nei 2 mėnesius.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas komandos „YouTube“ kanale.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė įsaką dėl galimybės visiems Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę, ketvirtą mėnesį tęsiantis Maskvos karinei kampanijai kaimyninėje šalyje.

Įsake nurodoma, kad „visiems Ukrainos piliečiams“ suteikiama „teisė prašyti suteikti Rusijos Federacijos pilietybę supaprastinta tvarka“.

Gegužę V.Putinas jau supaprastino pilietybės suteikimo procedūrą dviejų Ukrainos regionų – pietinės Chersono srities, kurią beveik visą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, ir pietrytinės Zaporižios srities, kurią Maskva kontroliuoja iš dalies – gyventojams.

2019 metais panašiu įsaku tokia pati tvarka buvo suteikta ir separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ gyventojams.

Rusų pareigūnai ir promaskvietiški valdininkai Maskvos kariuomenės kontroliuojamose teritorijose sako, kad jos galėtų tapti Rusijos dalimi.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Okupuotame Chersone dega rusų įrengtas sandėlis ir teritorija, kurioje dislokuota rusų kariuomenė.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos deputatas Oleksijus Hončarenka.

„Sprogimai Chersone. Dega dar vienas okupantų sandėlis ir teritorija, kurioje dislokuoti rusų kariai. Detalės vėliau“, – pažymėjo jis.

Ryte taip pat pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė okupantų bazei Tavrijske, Chersono srityje.

Zaporižios srities Tokmako mieste Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos užpuolikų pozicijoms. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginis komitetas apie tai praneša „Telegram“ kanale.

Jie užsiminė, kad Vakarų suteikta tolimojo nuotolio artilerija vėl buvo panaudota siekiant sunaikinti priešo pozicijas. Greičiausiai kalbama apie „Himars“.

Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus teigimu, per mažiau nei dvi savaites Ukrainoje „Himars“ sunaikino apie 20 operatyvinio-taktinio lygio priešo sandėlių. Tokių sandėlių sunaikinimas yra itin skausmingas Rusijos kariuomenei ir sukuria milžinišką materialinių atsargų kaupimo problemą.

Pirmadienį rusai Donecko srityje apšaudė Torecką ir Bachmutą. Tarp civilių gyventojų yra aukų, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

13.30 val. vietos (ir Lietuvos) laiku tapo žinoma, kad Toreckas buvo apšaudytas du kartus. Vienas sviedinys nukrito į ambulatorijos teritoriją, kitas – į garažą. Bachmute raketa pataikė į sporto kompleksą, apgadino tribūną, patalpas ir areną.

„Siversko, Avdijivkos, Chasovojarsko, Ilinivsko ir Sviatohirsko bendruomenių gyvenviečių apšaudymas nesiliauja.

Sugadinti namai ir infrastruktūros objektai“, – pranešė P.Kyrylenka.

Jis patvirtino, kad apšaudymo metu žuvo civiliai. Žuvusiųjų skaičius bus paskelbtas vakare.

Ukrainoje daugiau nei septyni tūkstančiai karių laikomi dingusiais be žinios, dalis jų yra nelaisvėje, sakė specialiomis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimų komisaras Olehas Kotenka.

„Jei kalbame apie kariuomenę, tai supraskime, kas yra kariuomenė. Yra ginkluotosios pajėgos, yra Nacionalinė gvardija, yra pasieniečiai, yra saugumo tarnyba – ir tai yra skirtingos institucijos, neįtrauktos į ginkluotųjų pajėgų pateiktą skaičių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pateikia duomenis apie du tūkstančius dingusių karių. Mūsų skambučių centre žinoma apie maždaug 7,2 tūkst. žmonių.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

Pavyzdžiui, „Azov“ pulkas yra Nacionalinė gvardija (pavaldi Vidaus reikalų ministerijai – red.), ten irgi yra dingusių be žinios. Išvykdami iš „Azovstal“ jie su artimaisiais nesusisiekė“, – kalbėjo jis.

O.Kotenka pridūrė, kad dauguma dingusių karių yra nelaisvėje.

Kaip pavyzdį jis pateikia 36-osios brigados 1-ojo bataliono karius, kurie gali būti šalies agresorės teritorijoje.

Europos Sąjunga steigia Moldovoje kovos su organizuotu nusikalstamumu centrą, ypatingą dėmesį skirsiantį ginklų kontrabandai iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos, pirmadienį sakė bloko pareigūnė.

Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson apie steigiamą ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui paskelbė per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir ministrai iš ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos.

Susitikime Prahoje daugiausiai dėmesio buvo skirta grėsmei, kad ginklai, kurių daug tiekia Vakarai, iš Ukrainos kontrabanda gali būti išgabenami nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.

Po „ankstesnio karo buvusioje Jugoslavijoje vis dar turime problemų dėl šaunamųjų ginklų kontrabandos iš ten organizuotoms nusikaltėlių grupėms, kurstančių smurtą nusikalstamuose tinkluose Europos Sąjungoje“, atvykusi sakė Y.Johansson.

Pasak eurokomisarės, steigiamas centras veiks „vienos stotelės“ principu ir sudarys sąlygas Europolui dalytis informacija, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex“ – padėti saugoti sienas ir aptikti šaunamųjų ginklų kontrabandą.

Centras taip pat sieks užkirsti kelią prekybai žmonėmis.

Švedijos migracijos ministras Andersas Ygemanas sakė, kad dauguma Ukrainai tiekiamų ginklų lieka ukrainiečių kariuomenės rankose ir „tik ribotą šiame kare naudojamų ginklų skaičių iš tikrųjų vėliau gali panaudoti organizuotas nusikalstamumas“.

Tačiau „turime turėti priemonių ginklų srautui kontroliuoti po karo Ukrainoje“, pridūrė jis.

Kaip sakė laikinoji „Frontex“ vadovė Aija Kalnaja, Moldova buvo pasirinkta dėl to, kad čia ginklų kontrabanda labiausiai tikėtina.

Rusija anksti pirmadienį raketomis apšaudė antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, pranešė vietos administratorius, pavadinęs šias atakas „absoliučiu terorizmu“.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ paskelbė, kad per tris raketų smūgius šiam šiaurės rytiniam miestui Rusijos pajėgos pataikė tik į civilinius taikinius.

„Visos [trys atakos buvo surengtos] tik prieš civilinius objektus, tai absoliutus terorizmas!“ – pareiškė jis.

Pasak O.Synjehubovo, viena iš raketų sunaikino mokyklą, kita – gyvenamąjį pastatą, o trečioji nukrito netoli sandėliavimo patalpų.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Charkivas

Remdamasis naujausiais duomenimis, gubernatorius nurodė, kad per atakas trys žmonės žuvo, o dar 28 nukentėjo.

Smūgiai buvo suduoti praėjus vos dviem dienoms po mažiausiai 19 gyvybių pareikalavusio Rusijos išpuolio, per kurį raketa pataikė į daugiabučius namus Rytų Ukrainoje. Anot avarinių tarnybų, po tos atakos buvo išgelbėti aštuoni žmonės.

Per vėlai šeštadienį suduotą smūgį buvo sugriauti trys pastatai gyvenamajame rajone Časiv Jaro mieste, kur daugiausia gyvena netoliese esančiose gamyklose dirbantys žmonės.

Rusijos atakos Ukrainos rytuose nesiliauja: Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus pirmadienį pareiškė, kad apšaudomos gyvenvietės prie administracinės ribos su Donecko sritimi.

Anot S. Haidajaus, Maskvos pajėgos šiame rajone surengė penkias raketų atakas ir keturis smarkius bombardavimus.

Luhansko ir Donecko sritys bendrai sudaro Donbasą – Ukrainos rytinį pramonės regioną, kur promaskvietiški separatistai nuo 2014 metų kovoja su Kyjivo pajėgomis.

Anksčiau šį mėnesį Rusija užėmė paskutinę ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovę Luhanske – Lysyčansko miestą.

Po šio įvykio kai kurie analitikai prognozavo, kad Maskvos pajėgoms prireiks laiko persiginkluoti ir persigrupuoti, tačiau Ukrainos pareigūnai pranešė, kad puolimas nebuvo nutrauktas.

Jungtinės Karalystės kariuomenės teigimu, Rusijos kariai negaudavo reikiamų pertraukų.

Remiantis britų Gynybos ministerijos pirmadienį paskelbtu „Twitter“ pranešimu, internete pasirodę vaizdo įrašai rodo, jog mažiausiai viena kare dalyvaujanti tankų brigada yra „psichiškai ir fiziškai išsekusi“, nes nuo pat konflikto pradžios vasario pabaigoje aktyviai dalyvauja kovos veiksmuose.

„Planinių pertraukų tarp intensyvių kautynių trūkumas veikiausiai yra viena kenksmingiausių personalo problemų, kurias sunku išspręsti rusų [Gynybos ministerijos] dislokuotose pajėgose“, – pabrėžiama pranešime.

Pirmadienį Rusija taip pat 10 dienų išjungė magistralinį dujotiekį į Vokietiją techninei priežiūrai. Šis žingsnis Europoje sukėlė būgštavimų, kad Maskva gali neatnaujinti dujų tiekimo, kai darbai bus atlikti.

Rusijos taktinė aviacija grįžo į Baltarusijos aerodromus ir vykdo intensyvius mokymus. Rusijos „Iskander“ ir toliau dislokuojami prie Ukrainos sienų, pasiruošę raketų smūgiams. Tai savo „YouTube“ kanale pareiškė žinomas karo ekspertas Olegas Ždanovas.

Anot jo, Baltarusijos kariuomenė pasienyje su Ukraina vykdo dalinį karių perdislokavimą: stebimas karinių kolonų judėjimas.

„Dislokuojamos ir oro gynybos sistemos, ten buvo raketos S-400, perkelti du kariniai transporto lėktuvai, kurie atgabeno raketas šioms sistemoms. Na, o svarbiausia, kas mums labiausiai neramina, tai raketų „Iskander“ brigada, kuri yra dislokuota palei mūsų sieną ir yra kažkur už 40–50 kilometrų, pasiruošusi suduoti raketų smūgį Ukrainos teritorijoje. Tai rimčiausias dalykas, kuris gali nutikti“, – sakė O.Ždanovas.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Ekspertas pridūrė, kad Ukraina savo ruožtu kuria gynybines linijas, stiprina sieną su Baltarusija.

„Mūsų vadovybė nuolat kontroliuoja šį klausimą. Yra net vaizdo įrašų, taip pat iš Baltarusijos pusės, kuriuose matyti, kaip mūsų kariniai pasieniečiai minuoja pasienio zoną, stato inžinerinius užtvarus ir įtvirtinimus. Taigi šiuo atžvilgiu esame pasiruošę, kad būtų galima tikėtis, kad 2010 m. jei invazija įvyks iš Baltarusijos pusės“, – teigė karo ekspertas. 

Okupuotose Luhansko srities teritorijose Rusija naujai mobilizuotus asmenis naudoja kaip patrankų mėsą, kad nustatytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Anot jo, naujai mobilizuotieji prieš savo valią yra metami į patį fronto pragarą. Jie ypač naudojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvimo vietoms aptikti.

„Paima 10–20 naujai mobilizuotų, meta į priekį ir, žinoma, nužudo. Taip rusai mato, iš kur šaudė mūsų gynėjai, o tada pasitelkia artileriją. Žodžiu, naudoja kaip patrankų mėsa“, – sakė jis.

Iš Rusijos teritorijos artilerija ir minosvaidžiais buvo smogta į Ukrainos pasienio teritorijoms Sumų ir Černihivo srityse, pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnyba.

„Sumų srities ir Černihivo srities apšaudymas tęsiasi iš Rusijos teritorijos. Iš viso užfiksuota beveik aštuoniasdešimt sprogimų“, – sakoma pranešime.

Per pirmadienio rytą surengtą ataką Charkive sužeistas mažiausiai 31 žmogus, „Telegram“ tinkle skelbia srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.

Per ataką trys žmonės žuvo.

Liepos 11 d. apšaudytas daugiabutis Charkive

Pirmadienio rytą Rusijos kariuomenė surengė raketinį smūgį Odesos regionui. Teigiama, kad ataką sudarė iki septynių raketų, rašo žiniasklaidos kanalas pravda.ua, kuris cituoja Ukrainos valdžios pareigūnus.

Apie patirtą žalą nepranešama. Apsiribojama pranešimais, kad viena iš raketų pataikė į „infrastruktūros objektą“.

Apie aukas ir sužeistuosius taip pat nepranešama.

Rusijos sostinės teismas penktadienį skyrė septynerių metų įkalinimo bausmę Maskvos miesto tarybos nariui, pasmerkusiam prezidento Vladimiro Putino karinę intervenciją į Ukrainą. Savo baigiamojoje kalboje teisme jis palinkėjo stiprybės visiems, kas sulaukė represijų Rusijoje.

60 metų Aleksejus Gorinovas penktadienį buvo pripažintas sąmoningai skleidęs „neteisingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę. Jis yra pirmas išrinktas opozicijos narys, nuteistas kalėti dėl Maskvos karo Ukrainoje kritikavimo.

Teisme jis pasirodė su plakatu „Ar jums dar reikia šio karo?“, kurį visomis išgalėmis bandė uždengti pareigūnai. Tačiau net ir teisme A.Gorinovas toliau smerkė Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje ir ragino savo šalį elgtis išmintingai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos nacionalinė gvardija paskelbė naujų žiaurių mūšių dėl Luhansko srities gyvenviečių, ypač Rubižnės ir Sjevjerodonecko, kadrų.

Vaizdo įrašas sudarytas iš kelių kadrų užfiksuotų telefonais per įnirtingus mūšius. Rubižnuose nacionalinė gvardija gynybą laikė nuo kovo pradžios iki gegužės vidurio, Sjevjerodonecke – nuo ​​gegužės pradžios iki birželio 24 d.

Vaizdo įraše užfiksuota Rusijos okupantų su žeme sulyginta Ukrainos miestų civilinė infrastruktūra ir mūšiuose sudeginta karinė technika.

„Tuose mūšiuose priešas neteko daugiau nei 300 vienetų šarvuočių, apie 1000 orkų žuvo, dar apie 1500 buvo sužeista.

Niekada nepamiršime šių gyvenviečių gynybos ir amžinai pagerbsime tuos didvyrius, kurie atidavė savo gyvybes už Ukrainą ir pergalę“, – rašo Ukrainos nacionalinė gvardija.

Remiantis atnaujinta Regioninio skubios medicinos pagalbos centro informacija, per Charkivo apšaudymą buvo sužeisti 28 žmonės, įskaitant 16 metų vaiką. Trys žmonės žuvo.

Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synyehubovas.

Okupantai verčia mariupoliečius valyti griuvėsius už maisto davinį, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Nepaisant pažado ir dalinio atsiskaitymo labiausiai nepatenkintiesiems, mariupoliečiai ir toliau tvarko griuvėsius ir gatves už maistą.

Lėkštė košės ir butelis vandens yra vienintelis garantuotas atlygis už sunkų darbą per karščius. Iš viso Mariupolio okupacinei valdžiai buvo skirta pinigų sumokėti 900 darbininkų. Realiai dirba kelis kartus daugiau žmonių.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

 Okupacinė Ivaščenkos ir kolegų administracija kuria vaizdą kuratoriams iš Rusijos apie jų pačių gebėjimą tvarkyti miestą.

Tuo pat metu jis ir jo šeima kartu su Rusijos policija vis dar vagia ne tik humanitarinę pagalbą ir dyzelinį kurą, bet ir pinigus, skirtus sumokėti žmonėms už darbą“, – sakė jis.

Rusija mažina dujų tiekimą Europai iki rekordiškai žemo lygio: „Gazprom“ pirmadienio vakarą uždaro pagrindinį „Nord Stream“ dujotiekį į Vokietiją per Baltijos jūrą.

Kol kas tai – 10 dienų trukmės techninė profilaktika, tačiau Europa baiminasi niūriausio scenarijaus ir ruošiasi blogiausiam, rašo britų nacionalinis transliuotojas BBC.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Liepos 11 d. apšaudytas daugiabutis Charkive

Okupantai smogė Charkivui, girdisi sprogimai, apie tai pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Sprogimai Charkive! Rusų okupantai anksčiau smogė raketomis. Dėmesio, Charkivo ir regiono gyventojai, be reikalo nebūkite gatvėse! Dabar be galo pavojinga. Visos tarnybos reaguoja operatyviai ir dirba“, – jis pasakė.

Šią naktį okupantai į Charkivą paleido tris raketas, iš kurių viena pataikė į gyvenamąjį namą. Dėl sprogimo įėjimas į pastatą buvo visiškai sunaikintas. 86 metų moterį iš griuvėsių išgelbėjo Valstybinė pagalbos tarnyba.

Kita raketa pataikė į kiemą netoli sandėlio pastato Osnovjanskio rajone, dar viena – į mokyklos pastatą miesto Slobidskio rajone.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, kariškių nuovargis dėl reguliarių pertraukų nuo dalyvavimo mūšiuose nebuvimo yra viena rimčiausių Rusijos kariuomenės problemų.

„Reguliarių pertraukų nuo dalyvavimo intensyviose kovinėse operacijose nebuvimas tikriausiai yra viena iš tų personalo problemų, kurios labiausiai kenkia Rusijos kariuomenei ir kurią Rusijos Federacijos gynybos ministerija bando taisyti“, – pažymi britų žvalgyba.

Britai primena birželio mėnesį Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie netoli Baikalo atvykusių rusų karių žmonų kreipimąsi, kuriame jos ragina vyrus grįžti namo ir sako, kad po to yra protiškai ir fiziškai išsekę. 

Kalbėdami apie situaciją fronte, britai pažymi, kad per paskutinę dieną Rusijos kariuomenė nepažengė į priekį Donbase, nepaisant vykstančių intensyvių artilerijos apšaudymų.

„Ukrainos kariuomenė tęsia spaudimą Rusijos pajėgų gynybinėms linijoms šiaurės rytinėje Chersono regiono dalyje, tikriausiai taip pat neįgydama teritorijų“, – priduriama apžvalgoje.

Pirmadienį, liepos 11 d., bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai siekia apie 37,4 tūkst. karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 iki liepos 11 dienos maždaug siekė: personalo – apie 37 400 (+100) žmonių, tankų – 1645 (+4), šarvuotų kovos mašinų – 3828 (+5), artilerijos sistemų – 838. (+ 4), lėktuvai – 217, sraigtasparniai – 188, sparnuotosios raketos – 155“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad didžiausius nuostolius priešas patyrė Avdijivkos kryptimi.

Anksčiau skelbta, kad pirmadienio rytą Charkivo miestas apšaudytas raketomis. Viena iš jš pataikė į gyvenamąjį namą.

UNIAN rašo, kad, 6.30 val. duomenimis, nėra informacijos apie atakos aukas.

Paskelbtas ir vaizdo įrašas, kaip atrodo pastatas, į kurį pataikė Rusijos paleistos raketos.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas savo naujausioje apžvalgoje akcentuoja, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje daro operatyvinę pauzę, bet kartu ir vykdo operacijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas būsimiems puolimams.

„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos intensyvina artilerijos ir raketų smūgius į vakarus nuo Bachmuto, siekdamos izoliuoti miestą nuo svarbiausių antžeminių ryšių linijų“, – paskelbtoje ataskaitoje teigia instituto analitikai.

Ten pat rašoma, kad Rusijos pajėgos surengė nesėkmingą antžeminę ataką į šiaurę nuo Donecko miesto.

Kaip ir anksčiau, instituto teigimu, Rusijos karinė vadovybė toliau formuoja savanorių dalinius ir buria privačių karinių bendrovių kovines grupes. Iš dalies jas sudaro iš pagyvenusių vyrų ir nusikaltėlių. Taip siekiama sustiprinti karines pajėgas Ukrainoje.

Ankstyvą pirmadienio rytą į Charkivą paleista Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį šešių aukštų pastatą, rašo pravda.ua.

Teigiama, kad pastatas iš dalies sugriautas. Iš griuvėsių gelbėtojai išgelbėjo vieną ukrainietę.

Charkive buvo užfiksuoti trys sprogimai, pirmasis įvyko 3.32 val.

Nuo 00.23 val. regione buvo paskelbtas oro pavojus.

Rusijos karinės pajėgos raketomis apšaudė Charkivo ir Mykolajivo sritis, skelbia leidinys „Suspilne“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Vietos gyventojų teigimu, šiose vietovėse buvo girdimi sprogimai.

„Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip okupantai į Mykolajivo sritį paleidžia raketas iš laikinai okupuotų Chersono srities miestų.

Teigiama, kad į Charkivą buvo paleistos penkios raketos.

Be to, teigiama, kad iš Belgorodo srities į Charkivą buvo paleistos raketos. Vietiniame „Telegram“ kanale pranešama apie „klaustukus“ Ukrainos link. Pažymima, kad iš viso Charkivo link buvo paleistos penkios raketos.