Nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė daugiau nei prieš mėnesį pabėgo iš Charkivo srities, mieste ir dabar girdimos pavojaus sirenos, perspėjimai apie kurias kaipmat atkeliauja į gyventojų mobiliuosius telefonus.
Tokį gavo ir 15min žurnalistai, naktį leisdami „Azov“ brigados štabe Charkive.
„Rusai pakėlė lėktuvus, skrenda kažkur bombarduoti“, – cokoliniame aukšte įsikūrusiems 15min žurnalistams paaiškino vienas iš „Azov“ karių, kai maždaug pirmą valandą nakties pasigirdo oro pavojaus sirenos.
Nors patalpoje esantys langai uždėti smėlio maišais, iš lauko vis tiek pasiekė duslus oro pavojaus sirenos garsas.
„Stebime situaciją, jei reikės, leisimės į rūsį, jis gerai įtvirtintas“, – paaiškino karys.
Po šių žodžių sekė trumpas štabe buvusių karių pasitarimas ir nuspręsta kol kas į rūsį neiti. Maždaug po pusvalandžio oro pavojus buvo atšauktas.
Miestas skendi tamsoje
Intensyviausiems mūšiams vykstant Ukrainos pietinėje ir rytinėje dalyse, Charkivas taip pat vis dar sulaukia rusų atakų, o miesto centre beveik iki pamatų sugriauti namai primena, kad priešas taikosi ne vien tik į karinę infrastruktūrą.
Kovo 1-ąją rusams apšaudžius Laisvės aikštę Charkivo centre, nukentėjo miesto administracijos pastatas. Šiuo metu jame vyksta konservavimo darbai – medinėmis plokštėmis užkalti per apšaudymą išbyrėję langai.
Gretimi pastatai taip pat liko be langų, nukentėjo ir istorinių namų fasadai. Už miesto administracijos pastato esančioje gatvėje nuo sprogimų nukentėjusių namų ne viena dešimtis. Kai kurie jų, akivaizdu, nebus renovuojami, nes į orą išlėkė ištisi aukštai, laiptinės. Pastatuose buvęs turtas paverstas šiukšlėmis, viskas liko gulėti ant žemės.
Vieni galvoja, kad ukrainiečiai, gyvenantys nuolat apšaudomi, tik liūdi. Kiti – kad kiek atokiau nuo nuolatinių bombardavimų esantys džiaugiasi gyvenimu ir pamiršo karą. Tačiau nei viena, nei kita nėra tiesa
Kadangi rusai ne kartą taikėsi būtent į Charkivo centrą, nenuostabu, kad dabar jis ištuštėjęs – gyvenimas persikėlė į miegamuosius rajonus. Ten veikia dideli prekybos centrai, kavinės, o centrinėje dalyje daugelis įstaigų užkalė savo langus.
Rusams taikantis į Ukrainos elektrines, visa šalis priversta taupyti elektrą. Todėl vakare daugelis Ukrainos miestų skendi visiškoje tamsoje, tarp jų ir sostinė Kyjivas.
Charkivą aklina tamsa vakarais ėmė gaubti dar anksčiau nei šalies sostinę. Maždaug 18 valandą čia išjungiamas gatvės apšvietimas, veikia vos vienas kitas šviesoforas. Tačiau ir tai nepadeda išvengti eismo įvykių.
15min žurnalistams vaikštant po tamsos gaubiamą Charkivą pasigirsta automobilių padangų cypimas, o tada staigus „bum“. Tačiau jo jų nesekė jokie ginčai ir aiškinimaisi, kas kaltas. Vairuotojai ramiai išlipo iš savo automobilių ir apžiūrėjo juos.
Tiesa, net ir tokioje tamsoje vakariniame Charkive galima sutikti vieną kitą žmogų, o miesto centre esančioje Laisvės aikštėje nusipirkti kapučino kavos, kurią čia pardavinėjo jaunas vyras tiesiai iš automobilyje įrengto kavos aparato.
Nori džiaugtis gyvenimu
Ukrainoje devintą mėnesį vykstant karui, žmonės atrodo jau pripratę prie nuolatinių pavojaus sirenų ir į jas per daug nereaguoja. Be to, stengiamasi išsaugoti ir „įprasto gyvenimo“ likučius.
„Vieni galvoja, kad ukrainiečiai, gyvenantys po apšaudymais, tik liūdi. Kiti – kad kiek atokiau nuo nuolatinių bombardavimų esantys džiaugiasi gyvenimu ir pamiršo karą. Tačiau nei viena, nei kita nėra tiesa“, – 15min žurnalistams sakė „Azov“ brigados kovotoja Ana.
Tuo galima įsitikinti ir vaikštant tamsoje paskendusio Charkivo gatvėmis, kai staiga prieš save pamatai lemputėmis nukabinėtą pastatą ir nevalingai pagalvoji, kad galbūt jau prasidėjo Kalėdos.
Tačiau iš tolo šviečiančios užeigos Kalėdų dar nešvenčia. Jos tik bando prablaškyti Charkivo gyventojus, siūlydamos skaniai pavalgyti, išgerti kokteilį ir pašokti.
Į vieną tokių užeigų užėjusius 15min žurnalistus tuoj pat pasitiko padavėja. Tą vakarą kavinė, kurioje tuo pat metu buvo galima ir pavalgyti, ir pašokti, buvo bemaž sausakimša. Tačiau jauna moteris pažadėjo pasistengti rasti laisvą staliuką. Maždaug po penkių minučių staliukas atsirado.
Olena: negali gyventi nuolat jausdamas tik įtampą, taip išprotėtum.
Kavinėje sėdintys žmonės, regis, nesirūpino, kad mieste bet kuriuo metu gali suskambėti pavojaus sirenos. Tiesą pasakius, net jei jos būtų skambėjusios, viduje greičiausiai jas būtų užgožę dešimtojo dešimtmečio hitai ir šių metų ukrainiečių „Eurovizijos“ nugalėtojų daina „Stefanija“.
Nors laikrodis rodė tik aštuntą valandą vakaro, vakarėlis atrodė įsisiūbavęs – vyrai pūtė tirštus kaljano dūmus, moterys gurkšnojo kokteilius, o suskambus labiau jiems patinkančiai dainai, staiga visi pakildavo nuo savo staliukų ir skubėdavo į šokių aikštelę, o prie jų kartais prisijungdavo ir kavinės personalas.
Artėjant devintai valandai vakaro, padavėjai mandagiai paaiškino, kad „darbo laikas baigėsi, todėl laikas užbaigti gėrimus ir traukti namo“.
Tiesa, panašu, kad daugelis kavinės lankytojų tvarką gerai žino ir dar tik artėjant nurodytai valandai, suskubo susimokėti sąskaitas ir ieškoti pasikabintų paltų.
Dešimtą valandą vakaro Charkive įsigalioja komendanto valanda. Tuo metu visi gyventojai turi būti savo namuose, o gatvėse leidžiama būti tik asmenims, turintiems tam specialų leidimą.
„Man tik kyla klausimas, kaip dabar nusigausiu namo?“ – svarstė iš kavinės išėjęs jaunas vyras.
Taksi tokiu metu Charkive nevažinėja, viešasis transportas sustoja dar anksčiau. Nepaisant to, viskas tą akimirką atrodė it įprastą vakarą įprastame mieste, į kurį niekada neskrenda raketos.
„Negali gyventi nuolat jausdamas tik įtampą, taip išprotėtum“, – paaiškino 15min žurnalistus lydėjusi Olena.
