„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Cheminis ginklas: kaip įrodyti ataką Mariupolyje, atsakas Rusijai ir nuodyti Kremliaus kritikai

Mariupolį ginantis „Azov“ pulkas pirmadienio vakarą paskelbė, kad Rusijos pajėgų valdomas dronas virš okupantų apsiausto miesto numetė nežinomą medžiagą, kuri nukentėjusiems kariams ir civiliams gyventojams sukelia rimtų kvėpavimo sutrikimų. Vėliau miesto valdžia paskelbė, kad tokia cheminė ataka išties buvo. Tačiau kaip tai įrodyti? Kokių pasekmių tokio ginklo naudojimas kare turėtų Rusijai? Kokiais cheminiais išpuoliais Kremlius kaltintas anksčiau?
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip galima patvirtinti ataką

Cheminiuose ginkluose yra pavojingų medžiagų, skirtų potencialiems taikiniams nužudyti ar sužaloti.

Šie ginklai gali paskleisti pavojingas chemines medžiagas, įskaitant dusinamuosius, odą pažeidžiančius ir nervus paralyžiuojančius preparatus, kurie gali sukelti mirtį dideliam žmonių skaičiui vienu metu arba tokį patį žmonių skaičių sunkiai sužaloti.

Kaip rašo BBC, įprastomis sąlygomis būtų kreipiamasi į Nyderlanduose įsikūrusią cheminių ginklų priežiūros instituciją – Cheminio ginklo draudimo organizaciją, kuri buvo įkurtas 1997 metais. Ši organizacija, vienijanti beveik 200 pasaulio šalių, stebi, kaip valstybės laikosi Cheminių ginklų konvencijos.

1993 metais priimta Cheminio ginklo konvencija reikalauja, kad valstybės sunaikintų savo cheminių ginklų atsargas. Konvencija taip pat draudžia kurti, gaminti ar naudoti cheminį ginklą. Vis dėlto istorijoje buvo ne vienas atvejis, kai cheminis ginklas buvo panaudotas kariniuose veiksmuose. O šie atvejai sukėlė didelį atgarsį visame pasaulyje.

Cheminio ginklo draudimo organizacija galėtų įvertinti esamą situaciją ir ištirti, ar išties buvo įvykdytas cheminis puolimas. Tačiau Mariupolis dabar yra apsiaustas, apšaudomas ir beveik sugriautas. Be to, į Ukrainos uostamiestį patekti beveik nėra galimybės – Rusija blokuoja net humanitarinės pagalbos tiekimą, tad patekti į miestą yra itin sunku.

Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas, cheminių ginklų ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas sako, kad kad net jei pavyktų iš įvykio vietos paimti neužterštus mėginius, juos reikėtų vežti į kitą šalį analizei atlikti. O tai, pasak eksperto, užtruktų.

Visgi, rašo BBC, Vakarų šalių vyriausybės tyrimui gali pasitelkti kitą informaciją, dėl kurios nereikėtų vykti į Mariupolį – palydovines nuotraukas, žvalgybinę informaciją. Tačiau, kaip sako BBC kalbintas ekspertas, tai artimiausiu metu neduotų tvirtų atsakymų, ar Mariupolyje išties buvo panaudotas cheminis ginklas.

Kas žinoma apie galimą ataką Mariupolyje

Pirmadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono „Azov“ kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvos paskelbta, kad „Rusijos okupacinės pajėgos panaudojo prieš Ukrainos karius ir civilius asmenis Mariupolio mieste nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą, ji buvo numesta iš bepiločio skraidančio aparato ir keliems žmonėms pasireiškė apsinuodijimo simptomai.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN citavo medikų pranešimus, kad visiems nukentėjusiesiems pasireiškė „vienodi simptomai: veido paraudimas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ryklės ir akių gleivinės sausumas ir nudeginimas, dusimas“. Kaip pranešama, visų nukentėjusiųjų būklė šiuo metu „patenkinama“.

Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas antradienį sakė galįs patvirtinti informaciją, kad miestą apsupusios Rusijos pajėgos panaudojo cheminį ginklą, pranešė naujienų agentūra UNIAN.

Jis teigė, kad išsamesnės informacijos negali pateikti, tačiau turi kariškių patvirtinimą.

VIDEO: Rusijos kariuomenė galimai panaudojo cheminį ginklą prieš Mariupolį – žmonės kentėjo nuo rimtų kvėpavimo sutrikimų

Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Mariupolį.

„Turėjome įtikinamos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairias riaušių valdymo medžiagas, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, siekiant susilpninti ir padaryti neveiksnius Ukrainos kovotojus ir civilius vykdant agresyvią kampaniją Mariupoliui užimti“, – antradienį sakė A.Blinkenas ir pripažino, kad šiuo metu negalintis patvirtinti, kad Rusija Ukrainos uostamiestyje jau panaudojo cheminį ginklą.

Dar kovo pabaigoje Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras pranešė, kad ženklų, jog prieš Ukrainą gali būti panaudotas cheminis ginklas, daugėja.

Tuomet skelbta, kad, iniciatyvinės grupės „InformNapalm“ turimais duomenimis, Rusija prieš Ukrainos karius gali panaudoti zarino dujas, kurios buvo naudotos Sirijos kare.

Ukrainos žvalgyba, kurią citavo naujienų agentūra UNIAN, skelbė, kad kovo 17 dieną Rusijos kariams buvo suleista priešnuodžio nuo fosforo organinių junginių, o po trijų dienų vadams buvo išdalinti atropino buteliukai.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu informacijos apie galimą karinio ginklo panaudojimą nėra galimybių patikrinti.

Ar Rusija galėtų panaudoti cheminį ginklą

Kaip rašo BBC, kai kurie analitikai baiminasi, kad jei būsimas Rusijos puolimas Donbase nepasieks savo tikslų, apimtas nevilties Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali leisti panaudoti cheminį ginklą.

Cheminiai ginklai suvaidino lemiamą vaidmenį Sirijos vyriausybės pasipriešinimo slopinimo kare žudant ir paralyžiuojant tiek kovotojus, tiek civilius gyventojus.

Sirijos oro pajėgas, kurios, kaip pranešama, įvykdė dešimtis tokių atakų, rėmė ir saugojo Rusijos oro pajėgos. Rusijos karo veiksmams šioje šalyje vadovavęs generolas Aleksandras Dvornikovas dabar paskirtas vadovauti Kremliaus sukeltam karui prieš Ukrainą.

BBC akcentuoja, kad tiesa apie cheminius ginklus yra tokia, kad jei karas per ilgai užsitęsia ir puolančioji kariuomenė vis bando palaužti besiginančių pajėgų valią, cheminiai ginklai yra vienas iš veiksmingų būdų pergalei pasiekti. Pavojingos cheminės medžiagos ne tik prasiskverbia į rūsius ir bunkerius, kur slepiasi kariai ir civiliai, bet ir gali sukelti ne tik sveikatos sutrikimus, bet kankinančią mirtį. Taigi, cheminis ginklas kartu yra ir yra psichologinis teroro ginklas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Cheminės atakos Halabdžoje aukos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Cheminės atakos Halabdžoje aukos

Be to, Rusija per pastarąjį penkmetį jau du kartus buvo kaltinta dėl susidorojimo su savo kritikais pasitelkiant chemines medžiagas. Šiuo kaltinimus Kremlius atmeta.

Koks būtų atsakas Rusijai

Vakarai jau ne kartą užsiminė, kad cheminė ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų raudonoji linija, kurios Rusijai nederėtų peržvengti.

BBC kalbintas Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey sakė, kad incidentą reikia tinkamai ištirti. O jei būtų nustatyta, jog Rusija iš tiesų panaudojo uždraustus cheminius ginklus, „niekas neatmeta“ NATO atsako.

Pasiteiravus jo, ką reiškia tokia atsakymo formuluotė, J.Heapey daugiau detalių neatskleidė. Jis kalbėjo, kad jei būtų įrodyta, jog tai buvo cheminė ataka, NATO vis tiek labai nenorėtų tiesiogiai įsitraukti į kovą Ukrainos teritorijoje. Tad, greičiausiai, dėl tokio išpuolio Rusijai būtų taikomos dar didesnės sankcijos ir toliau didinamas karinės įrangos tiekimas Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda prieš mėnesį, kovo 13 dieną, išreiškė poziciją, kad Rusijai Ukrainoje panaudojus cheminį ginklą, NATO galėtų persvarstyti savo sprendimą nesikišti į konfliktą. „Manau, kad Putinas dabar gali panaudoti bet ką, ypač kai yra tokioje sudėtingoje situacijoje. Politiniu požiūriu jis jau pralaimėjo šį karą, o kariniu požiūriu jis jo nelaimėjo“, – tuomet interviu BBC kalbėjo Lenkijos vadovas.

Vakarų valstybės vėliau ne kartą akcentavo, kad cheminio ginklo panaudojimas Ukrainoje – raudonoji linija, kurios Rusijai geriau neperžengti. Tačiau jei taip nutiktų, kokio atsako sulauktų Rusija, nėra aišku.

Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad cheminė ataka būtų karo nusikaltimas ir negalėtų likti be atsako.

Tuo metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo sakęs, kad tokia ataka padėtų sutelkti dar daugiau paramos Ukrainai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Patvirtinus būtų efektas, kaip ir Bučos žudynės, kuris leidžia abejojančioms šalims įsijungti į Ukrainos rėmimą. Jei yra abejojančių dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo, ar apskritai galima paremti Ukrainą, gali situacija pasikeisti“, – Seime antradienį sakė A.Anušauskas.

Cheminės atakos istorijoje

CNN anksčiau rašė, kad žmonijos istorijoje buvo ne vienas atvejis kai cheminis ginklas buvo panaudotas kariniuose veiksmuose. Šie atvejai sukėlė didelį atgarsį visame pasaulyje.

Buvęs Irako diktatorius Saddamas Husseinas devintajame dešimtmetyje naudojo cheminius ginklus kovodamas su Iranu.

Per išpuolius Sirijoje – 2013 metais Gutoje ir 2017 m. Chan Šeichūne – kaip įtariama, buvo panaudotos zarino dujos. Tai nervus paralyžiuojanti medžiaga, kuri yra draudžiama pagal 1993 m. Cheminio ginklo konvenciją. Tuomet dėl šio incidento buvo kaltinta Rusija, ji bet kokius kaltinimus atmetė.

CNN primena, kad 2013 metais Jungtinių Tautų tyrėjai pranešė, jog naudojant dujas buvo peržengta viena iš tuometinio prezidento Baracko Obamos paskelbtų raudonųjų linijų Sirijoje, tačiau jokių karinių veiksmų nebuvo imtasi. Vietoj to Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) nuvyko į Siriją stebėti, kaip naikinama šalies cheminių ginklų programa.

Rusija teigia, kad 2017 m. sunaikino paskutines savo cheminių ginklų atsargas, tačiau nuo to laiko įvyko mažiausiai dvi cheminės atakos, dėl kurių kaltinama Maskva.

AFP/Scanpix nuotr./A.Litvinenka
AFP/Scanpix nuotr./A.Litvinenka

Pirmoji iš tokių minimų atakų įvyko 2018 m. kovo mėnesį. tai vadinamoji Solsberio ataka, kai buvęs KGB karininkas ir ir iš Rusijos pabėgęs Sergejus Skripalis kartu su dukra buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Rusija neigė atsakomybę dėl šio išpuolio ir pateikė daugiau kaip 20 skirtingų paaiškinimų, kas kitas galėjo tai padaryti. Tačiau tyrėjai priėjo prie išvados, kad tai buvo dviejų Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkų darbas.

„Instagram“ nuotr./Aleksejus Navalnas su šeima klinikoje „Charite“
„Instagram“ nuotr./Aleksejus Navalnas su šeima klinikoje „Charite“

Vėliau, 2020 m. rugpjūtį, garsus Rusijos opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas taip pat buvo apnuodytas „Novičiok“ ir vos išvengė mirties. Jį išgelbėjo Vokietijos medikai, o jam tik grįžus į Rusiją buvo skirta laisvės atėmimo bausmė – šiuo metu žymiausias Kremliaus kritikas atlieka bausmę, o tokį Rusijos teismų sprendimą Vakarai kritikuoja.

Dar anksčiau, 2006 m., Rusija buvo apkaltinta nunuodijus buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką. Tuomet jis stipriai buvo apnuodytas poloniu, kas ir tapo jo mirties nuosprendžiu.

Kremlius savo atsakomybę neigė, kaip ir anksčiau minėtais atvejais.

Parengta remiantis BBC, CNN, naujienų agentūrų BNS ir UNIAN skelbta informacija

VIDEO: Charkivas, Ukraina – vaizdai tiesiai iš įvykio vietos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“