Ch.Grozevas su bendražygiais savo tyrimus Ukrainoje dabar padalijo į dvi atskiras dalis: viena grupė renka duomenis apie civilius nukentėjusiuosius, kurie bus naudojami tarptautiniuose teisiniuose procesuose, o antroji komanda dirba žurnalistinį darbą ir nedelsdama paviešina kankinimų ir egzekucijų atvejus.
„Kai kūnai randami su surištomis už nugaros rankomis, tai yra aiškus požymis, kad šie žmonės žuvo ne mūšio metu. Per visą karą buvo vykdomos egzekucijos beginkliams žmonėms. Tačiau galiausiai teismai turi tai kvalifikuoti kaip karo nusikaltimą“, – sakė Ch.Grozevas.
Pasak jo, nors žiniasklaidoje daug rašoma apie masines kapavietes, tačiau beveik niekas nesidomi vadovavimo grandine, dėl kurios vyko žudynės.
„Mus domina, kodėl Bučoje ir po kelių mėnesių Iziume vyksta tie patys žiaurumai? Ar įsakymai šaudyti buvo duoti iš viršaus? Ar iš vietos vadų?“ – pasakojo žurnalistas.
Žurnalistas sako, kad kai kuriais atvejais tyrėjams pavyko išaiškinti nusikaltėlius.
Kai kūnai randami su surištomis už nugaros rankomis, tai yra aiškus požymis, kad šie žmonės žuvo ne mūšio metu.
„Pavyzdžiui, mums pavyko išanalizuoti Bučos apsaugos kamerų įrašus. Juose matyti, kaip rusų kareiviai įeina į namą. Žinome, kad vėliau šiame name buvo rasta negyvų civilių.
Vaizdo įrašuose matyti, kaip po kurio laiko rusų kariai išeina su, matyt, pavogtais televizoriais ir mobiliaisiais telefonais. Vienas kareivis paėmė piniginę su Apple AirTag.
AirTag signalą pavyko aptikti vėliau Rusijoje, daugiabučiame name. Taip pat sužinojome, kad šiame name gyveno Bučoje dislokuoto oro desanto būrio vadas.
Tai leido mums priskirti konkretų nusikaltimą Rusijos pareigūnui. Kuo daugiau dirbsime su tokiomis bylomis, tuo daugiau galėsime išsiaiškinti, kuris Rusijos padalinys kur ir kada veikė Ukrainoje ir kokia buvo vadovavimo grandinė“, – pasakojo Ch.Grozevas.
Anot žurnalisto, nors Rusijos valstybė dažnai saugo karo nusikaltėlius, nustatydami įtariamus kaltininkus ir paviešindami jų pavardes, aukų šeimoms tyrėjai bent jau suteikia teisingumo jausmą.
„Taip pat neleidžiame, kad rusų skleidžiamos melagingos istorijos darytų įtaką giminaičių gyvenimui. Jau daugelį metų Rusijos vyriausybė pakaitomis kaltina ukrainiečius ir Izraelio slaptąją tarnybą Mossad dėl MH 17 skrydžio numušimo.
Aukų artimieji nežinojo, kuo tikėti. Galiausiai mums pavyko pateikti labai tikslų įvykių aprašymą ir nurodyti kaltininkus. Tai jiems buvo palengvėjimas“, – teigė Ch.Grozevas.
Jo vertinimu, Rusijoje įvesta mobilizacija sulaužė nerašytą socialinę sutartį.
„Rusijos propaganda rėmėsi nerašyta valdžios ir gyventojų sutartimi: Mes suteikiame jums tam tikrą gyvenimo lygį su „McDonald's“ ir „Ikea“. Mainais už tai nesivelkite į politiką.
Tai veikė ir karo Ukrainoje pradžioje. Rusai invaziją galėjo stebėti kaip futbolo rungtynes. Nuo sofos savo svetainėje, be jokios asmeninės rizikos. Mobilizacija tai iš esmės pakeitė. Dabar daugeliui rusų tenka patiems žaisti šį žaidimą ir rizikuoti būti nužudytiems. Tai yra Putino socialinės sutarties pabaiga. Stabilumo, kurį jis žadėjo, nebėra“, – teigė jis.
Pasak Ch.Grozevo, šiuo metu Rusijoje pernelyg pavojinga išeiti į gatves ir demonstruoti prieš karą, nes žmonės mušami, suimami ir nuteisiami ilgam laikui kalėti, tačiau žmonių elgesys internete rodo augantį nepasitenkinimą.
Šiuo metu Putinas kas savaitę keičia savo karo strategiją.
„Rusiškoje Google versijoje, paieškos sistemoje „Yandex“, galima pastebėti didėjančio nepasitenkinimo požymių: po to, kai pirmaisiais karo mėnesiais iš Rusijos pasitraukė dauguma didžiųjų tarptautinių bendrovių, vienas iš dažniausių klausimų buvo: kada grįš „Ikea“?
Kuo ilgiau truko karas, tuo dažniau kilo kitas klausimas: kada bus mobilizacija? Tai buvo pirmieji egzistencinio nerimo požymiai. O mobilizacijos dieną „Yandex“ svetainėje pasirodė dar niekada nematytas klausimas: kada vyks kiti prezidento rinkimai?“– teigė jis.
„Bent jau žmonės Rusijoje dabar prisimena rinkimus. Jei per stebuklą per kitus eilinius rinkimus 2024 m. V.Putinas vis dar bus valdžioje, daugelis žmonių balsuos prieš jį. Kitą dieną jie sužinos, kad jis tebėra valdžioje ir kad rinkimai buvo suklastoti. Tada jie išeis į gatves“, – teigė Ch.Grozevas.
Tačiau žurnalistas mano, kad V.Putinas iki 2024-ųjų gali ir neišsilaikyti.
„Šiuo metu Putinas kas savaitę keičia savo karo strategiją. Pirmiausia jis bandė perversmu užimti Ukrainą, bet jam nepavyko. Tada jis į frontą pašaukė privačius samdinių būrius ir kalėjimo kalinius. Ir vėl jam nepavyko.
Atrodo, kad šiandien dalinė mobilizacija taip pat kelia didelių problemų. Tai mato ir valdantysis elitas. Neįsivaizduoju, kad jie dar ilgai su tuo taikstysis“, – vardijo Ch.Grozevas.
„Dabar prieš Vladimirą Putiną nusistatę ne tik prieš karą nusiteikę žmonės, bet ir Rusijos karo kurstytojai. Jie kaltina jį dėl to, kad jo delsimas lėmė Rusijos pralaimėjimus priešais Kyjive ir Rytų Ukrainoje. Jei taip ir toliau, Putinas žlugs per metus. Tai taip pat gali sukelti daug kraujo praliejimo“, – prognozavo jis.
Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas šį mėnesį interviu 15min sakė, kad dėl mobilizacijos socialinė įtampa Rusijos visuomenėje vis augs.
„Kažkas turi būti padarytas kaltu. Akivaizdu, kad Putinas, Kremlius, Rusija karą pralošė. Ta pralošimo agonija gali tęstis dar ilgai. Šiame etape atskiri veikėjai bandys ieškoti atpirkimo ožių“, – teigė atsargos karininkas.
Jo nuomone, artimiausiu metu V.Putinas nuo savęs ugnį gali mėginti nukreipti paaukodamas gynybos ministrą Sergejų Šoigu. Plačiau G.Bagdono įžvalgas galite skaityti čia: Pulkininkas G.Bagdonas: Rusijos agonija tęsis, o S.Šoigu bus paaukotas.
Rugsėjo 21 dieną V.Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje.
Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.
V.Putinas trečiadienį žengė dar vieną žingsnį, patvirtinantį jo nesėkmes – paskelbė karo padėtį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse. Šiuos regionus Maskva skelbia aneksavusi. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.
