Tačiau šis linksmo būdo 63 metų verslo lyderis, kuris žuvo lėktuvui naktį iš pirmadienio į antradienį patyrus katastrofą Rusijos sostinėje, septynerius metus, praleistus prie „Total“ vairo, sumaniai vedė šios trečios pagal dydį naftos kompanijos Europoje laivą per audringus verslo vandenis ir neleido, kad jį nuskandintų kaltinimai korupcija.
Ch.de Margerie, savo darbuotojų švelniai vadintas „Didžiaisiais ūsais“ dėl įspūdingos veido puošmenos, tapusios neatskiriama jo įvaizdžio dalimi, „Total“ vadovu tapo 2007-aisiais, o iki to laiko aštuonerius metus buvo antras pagal svarbą žmogus šioje kompanijoje.
Tai buvo logiškas žingsnis, turint galvoje, kad Ch.de Margerie „Total“ dirbo keturis dešimtmečius – visą savo karjerą, kurią 2010-aisiais vainikavo jo paskyrimas šios bendrovės pirmininku.
Netrukus po to, kai buvo paskirtas „Total“ vadovu, Ch.de Margerie buvo surakintas antrankiais ir uždarytas į areštinę, kur praleido daugiau nei parą dėl kaltinimų korupcija sudarant sandorius su Iranu.
„Total“ vadovu jis tapo šiai naftos milžinei nelengvu laikotarpiu, kai ją užklupo rimtos teisinės bėdos, tokios kaip 2010 metais teismo paskelbta nutartis pripažinti ją kalta dėl aplaidumo už ekologinę katastrofą, kurią sukėlė 1999 metais prie Prancūzijos krantų Atlanto vandenyne įvykusi naftos tanklaivio „Erika“ katastrofa.
Netrukus po to, kai buvo paskirtas „Total“ vadovu, Ch.de Margerie buvo surakintas antrankiais ir uždarytas į areštinę, kur praleido daugiau nei parą dėl kaltinimų korupcija sudarant sandorius su Iranu.
Šešėlį jo reputacijai taip pat metė įtarimai dėl korupcijos, susiję su Jungtinių Tautų „naftos už maistą“ programa Irake. Po aštuonerius metus Paryžiuje trukusių teismo procedūrų 2013-aisiais Ch.de Margerie ir visi kiti kaltinamieji buvo pripažinti nekaltais.
Atviras žmogus
Slidžiame verslo pasaulyje Ch.de Margerie garsėjo savo atvirumu bei nuoširdumu ir mokėjo priimti bendrovei skirtą kritiką dėl įvairių dalykų, pradedant operacijomis Mianmare ir baigiant parama vadinamajai hidraulinio ardymo technologijai – prieštaringai vertinamam skalūninių dujų gavybos procesui.
„Dauguma žmonių, kalbėdami apie „Total“, nežino, kas tai yra, bet žino, jog tai nieko gera“, – sakė Ch.de Margerie 2009-aisiais.
„Dauguma žmonių, kalbėdami apie „Total“, nežino, kas tai yra, bet žino, jog tai nieko gera“, – sakė Ch.de Margerie 2009-aisiais.
Nepaisant virtinės skandalų, Ch.de Margerie vadovaujama „Total“ padidino investicijas į naftos žvalgymą, kad pasiektų ambicingų augimo tikslų, tuo pat metu pertvarkant veiklą Prancūzijoje, įskaitant Diunkerko gamyklos uždarymą 2010 metais.
Akiniuotas Ch.de Margerie garsėjo kaip šiltas, diskusijoms atviras vadovas, kuris „žarsto humorą ir tuo pat metu išlieka tvirtas ir ryžtingas“, sakė vienas jo kolegų.
1951 metų rugpjūčio 6 dieną gimęs Ch.de Margerie užaugo diplomatų ir verslo lyderių šeimoje. Jis buvo Pierre'o Taittinger – „Taittinger“ šampano ir prabangos prekių namų įkūrėjo, anūkas.
1974-aisiais baigęs Prekybos mokyklą Paryžiuje, Ch.de Margerie pradėjo dirbti „Total“ ir lėtai kilo karjeros laiptais, kol galiausiai 1995 metais buvo paskirtas „Total“ padalinio Artimuosiuose Rytuose direktoriumi.
„Viena iš jo stiprybių buvo mokėjimas užmegzti ir palaikyti glaudžius asmeninius ryšius su šalių lyderiais“, – sakė vienas kolegų, kai Ch.de Margerie į savo rankas perėmė „Total“ vairą.
Ch.de Margerie patirtis einant šias pareigas padėjo jam pelnyti puikaus derybininko, gerai išmanančio verslo specifiką šiame naftos bendrovei strategiškai svarbiame regione, reputaciją.
„Viena iš jo stiprybių buvo mokėjimas užmegzti ir palaikyti glaudžius asmeninius ryšius su šalių lyderiais“, – sakė vienas kolegų, kai Ch.de Margerie į savo rankas perėmė „Total“ vairą.
„Jis padidino tiesioginių susitikimų bei kelionių skaičių ir padarė bendrovę regima regione“, – pridūrė jis.
Ch.de Margerie buvo vedęs ir su žmona susilaukė trijų vaikų.
