Plakatų iš viso buvo šeši. Trys iš jų pusę stotelės dengė užrašais estų ir rusų kalba „Čia tik estai“. Kituose trijuose skelbta „Čia tik rusai“. Stulpelis per vidurį buvo nuspalvintas raudonai.
Iš pradžių nebuvo aišku, kas pasirūpino tokia provokacija, kuri iškart sukėlė audrą šalyje. Estijoje beveik ketvirtadalis gyventojų yra etniniai rusai, o įtampos estų ir rusakalbių santykiuose ir taip netrūksta.
Žmonės pasipiktino
Po užrašais plakatuose, kurie stotelę papuošė sausio 6-ąją, buvo palikti du telefono numeriai. Vienas – rusakalbiams, kitas – estams. Abiem kalbom buvo pridurta: „Skambinkite, jei turite klausimų.“
Ir žmonės skambino. Taip pat pasielgus dienraščio „Postimees“ reporteriams, kitame ragelio gale pasigirdo iš anksto įrašytas sakinys: „Mes, estai, turėtume susivienyti. Būkite tikri, kad stovėsite teisingoje pusėje!“
Jaunimas dar anksčiau suskubo apklijuoti plakatus lipdukais su žodžiais „Skirtingos kalbos, viena tauta“.
Surinkus rusiškame plakate nurodytą numerį, tokia pat žinutė suskambo rusų kalba.
Sausio 7-osios vakarą plakatai jau buvo uždengti – sujudo aktyvūs piliečiai, įžvelgę pastangas skaldyti visuomenę.
Jų vietoje pasirodė skelbimai, užsakyti susivienijusių Talino rusiškų ir estiškų teatrų. Nauji plakatai vaizdavo du besiliečiančius liežuvius. Vienas – Rusijos vėliavos, o kitas – Estijos vėliavos spalvų.
Be to, jaunimas dar anksčiau suskubo apklijuoti plakatus lipdukais su žodžiais „Skirtingos kalbos, viena tauta“. Galiausiai buvo deaktyvuota ir automatinė žinutė apie vienijimąsi.
Nepatenkintas – ir premjeras
Netrukus paaiškėjo, kad originalių plakatų idėjos autorė – nauja maža partija „Eesti 200“. Taip ši politikos naujokė esą siekė prieš rinkimus sugrąžinti dėmesį primirštai rusakalbių integracijos į Estijos visuomenę problemai.
„Eesti 200“ lyderė Kristina Kallas žiniasklaidai pareiškė, kad dėl plakatų kilęs triukšmas tik įrodė, jog ši tema vis dar be galo svarbi Estijos visuomenei.
Vis dėlto tiek etninių estų, tiek etninių rusų ši kampanija nesužavėjo. Vienas rusakalbis feisbuke parašė: „Galbūt jie nori skelti visuomenę į dvi dalis – taip, kaip Amerikoje, į baltuosius ir juodaodžius?“
„Jie mūsų visuomenę suskaldė dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kai paskelbė, kad rusai – antrarūšiai piliečiai“, – tame pačiame „Facebook“ pastebėjo Ana Jerofejeva.
Juri Ratas: „Ši jūsų į gatvę išnešta provokacija pasiekė Rusijos televizijas, kur yra naudojama be jokių paaiškinimų“
O estė Ester Vaitmaa parašė: „Visiems šlykštu. Jei man būtų reikėję stovėti toje stotelėje ir laukti tramvajaus, kur būčiau turėjusi atsistoti? Toks rūšiavimas neegzistuoja nei mokyklose, nei darbe, ir neatrodo, kad kampanija siekiama ko nors gero.“
Dienraštis „Eesti Paevaleht“ dar suorganizavo debatų transliaciją, o „Eesti 200“ narius puolė kas tik netingėjo. Sureagavo ir premjeras, centro kairiųjų Centro partijos atstovas Juri Ratas: „Ši jūsų į gatvę išnešta provokacija pasiekė Rusijos televizijas, kur yra naudojama be jokių paaiškinimų.“
Net dešiniųjų partijos „Tėvynė“ atstovė, rusakalbė Viktorija Ladynskaja-Kubic pareiškė: „Galėjote trenkti moteriai į veidą ir kitą dieną pasakyti, kad, štai, smurtas šeimoje – vis dar problema.“
>>>
Rusijos valstybinė žiniasklaida iš tiesų atkreipė dėmesį į plakatų kampaniją. Kanale „Rossija 24“ nuskambėjo toks vertinimas: „Modernus pasaulis, pasaulis apskritai, jau daug metų nematė nieko panašaus. Galbūt nuo apartheido laikų Pietų Afrikos Respublikoje.“
Tačiau K.Kallas nenusileidžia. Politikė pripažino, kad galbūt kontekstas pristatant plakatus ir nebuvo tinkamai įvertintas, bet teigė, kad eksperimentas parodė visuomenės žaizdas.
„Rusakalbių bendruomenėje kilo daug nuoskaudų, sutinku. Nesugebėjome to nuspėti. Bet manau, kad kampanija parodė, jog šios žaizdos yra labai gilios ir dar neužgijusios“, – kalbėjo K.Kallas.
Parlamento rinkimų, kurie vyks kovo 3 dieną, kampanija Estijoje šiuo metu įsisukusi visu pajėgumu, mat pagal įstatymus šešios savaitės iki kampanijos politinė reklama uždraudžiama. Taigi – jau sausio pabaigoje.
K.Kallas teigia, kad Talino miesto taryba neprieštaravo tokių plakatų kampanijai, todėl „Eesti 200“ nepažeidė rinkimų įstatymų. Tiesa, partiją kilus skandalui paliko Integracijos fondo direktorė Irene Käosaar.
Kaip visuomeninio transliuotojo ERR tinklalapyje pastebi apžvalgininkas Andrew Whyte'as, naujosios partijos lyderė iš dalies teisi dėl to, kad dėl šimtatūkstantinės rusakalbių mažumos Estijoje vis dar kyla įtampų.
Negana to, K.Kallas neklysta sakydama, kad apie etninės darnos stoką šalyje kalbama mažai – bent jau nuo to laiko, kai įprastai rusakalbių palaikoma Centro partija pakeitė įvaizdį ir dabar į rinkimus eina kaip autentiška estiška politinė jėga.
„Ar šiais plakatais siekiama dėmesio? Ar jie – rinkiminis triukas? Greičiausiai, bet taip elgiasi ne viena partija, be to, „Eesti 200“ reitingai dėl skandalo neturėtų labai nukentėti.
Plakatai buvo iškabinti tik Taline – kitur daug rusakalbių nėra“, – rašė A.Whyte'as.
