Atnaujintą aukų skaičių ketvirtadienį paskelbė Vidaus reikalų ministras Jorge Burgosas.
Savo ruožtu vidaus reikalų viceministras Mahmoudas Aleuy nurodė, kad tai galingiausias drebėjimas šiais metais pasaulyje ir šeštas pagal galingumą geologiniu požiūriu nestabilia laikomoje Čilėje.
Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, 8,3 balo žemės drebėjimo epicentras buvo vos už 228 km į šiaurę nuo Santjago, kuriame gyvena 6,6 mln. žmonių.
USGS nurodė, kad žemės drebėjimas įvyko 19 val. 54 min. vietos (00 val. 54 min. Lietuvos) laiku, o jo židinio gylis buvo 8 kilometrai.
Čilės seismologai, kurie požeminių smūgių galingumą skaičiuoja naudodamiesi Richterio skale, nurodė, kad drebėjimo stiprumas buvo kiek didesnis – siekė 8,4 balo.
Čilės sostinėje Santjage tūkstančiai išsigandusių gyventojų išbėgo į gatves, o galingo požeminio smūgio atgarsiai buvo juntami net Argentinoje, kur taip pat svyravo namai.
Seismologai taip pat pranešė apie daug pakartotinių smūgių, keletos kurių galingumas viršijo 6 balus.
Čilės pakrantės centro ir šiaurinėse dalyse daugiau kaip 135 tūkst. namų ūkio liko be elektros, nurodė Nacionalinė nepaprastųjų situacijų valdyba.
Centrinė Čoapos provincija, kuri yra artimiausia epicentrui, buvo paskelbta nelaimės zona, ir joje valdžia įvedė karinį valdymą. Bangos daužė pakrantės kelius Kokimbo ir Valparaiso regionuose.
Seismologai taip pat pranešė apie daug pakartotinių smūgių, keletos kurių galingumas viršijo 6 balus.
Kelioms valandos visai Čilės pakrantei buvo paskelbtas cunamio pavojus. Tačiau jis buvo atšauktas ketvirtadienį prieš išauštant.
Perspėjimai dėl cunamio buvo paskelbti Naujojoje Zelandijoje ir kitose Ramiojo vandenyno regiono šalyse.
„Judėjimas iš pradžių buvo nežymus, o paskui ėmė darytis vis stipresnis“, – sakė Santjago gyventoja Jeannette Matte.
„Buvome 12-ajame aukšte ir labai nuogąstavome, nes jis niekaip nesiliovė. Iš pradžių jis vyko iš vieno šono į kitą, o paskui virto tarsi šokčiojimu“, – pridūrė ji.
J.Burgosas netrukus po to, kai sudrebėjo žemė, sakė, kad buvo nutarta į aukštesnes vietas evakuoti žmones, gyvenančius pakrantės miestuose ir gyvenvietėse. Be to, mokyklose, buvo atšauktos pamokos.
Žinome, kad gali būti daugiau pakartotinių smūgių, todėl turime vertinti padėtį kiekvieną minutę“, – sakė Čilės prezidentė Michelle Bachelet, kuri pridūrė, kad ketvirtadienį aplankys nelaimės ištiktas zonas.
Buvome 12-ajame aukšte ir labai nuogąstavome, nes jis niekaip nesiliovė. Iš pradžių jis vyko iš vieno šono į kitą, o paskui virto tarsi šokčiojimu, – pasakojo moteris.
Drebėjimą buvo galima justi už 1 400 km esančiose Buenos Airėse, o pavojus dėl cunamio iš pradžių buvo paskelbtas visai Čilės ir Peru pakrantei.
Tarp žuvusiųjų yra viena Iljapelio, esančio arti epicentro, gyventoja ir 86 metų vyras Santjage, kuriame kilo chaosas, kai tūkstančiai žmonių ėmė bėgti iš svyruojančių pastatų.
Pakrantės Iljapelio mieste, kuriame gyvena 30 tūkst. žmonių ir kuriame žemė svyravo ypač smarkiai, nutrūko elektros tiekimas, be to, buvo sugriauti keli namai.
Kitame pakrantės mieste, šiauriau esančioje La Serenoje, „žmonės bėgo visomis kryptimis“, – sakė jo gyventoja Gloria Navarro (Glorija Navaro).
Baimė apėmė ir daug žmonių Argentinoje. ,m„Mus apėmė panika, o grindis vis judėjo. Mes puolėme į koridorių ir leidomės bėgti žemyn laiptais“, – sakė 65 metų Celina Atrave, kuri gyvena 25 aukštų pastate netoli Buenos Airių centro.
Havajuose įsikūręs Ramiojo vandenyno cunamių pavojaus centras nurodė, kad cunamių bangų galima laukti Prancūzijos Polinezijoje, Havajuose ir Kalifornijoje, be to, mažesnės bangos gali pasiekti Japoniją ir Naująją Zelandiją.
Praėjusių metų balandžio mėnesį šiaurinę Čilę sudrebino 8,2 balo drebėjimas, kuris pareikalavo šešių žmonių gyvybių ir privertė apie milijoną žmonių palikti namus regione aplink Ikikę.
2010 metų vasarį Čilės pakrantės Maulės regioną supurtė 8,8 balo drebėjimas, tapęs pačiu galingiausiu kada nors Čilėje užregistruotu požeminiu smūgiu.
Per jį žuvo daugiau kaip 500 žmonių, o jo padaryta žala buvo vertinama 30 mlrd. dolerių.
