Per šį „griežtai privatų“ susitikimą Apaštališkojoje nunciatūroje (Vatikano ambasadoje) Santjage aukos „kalbėjo apie savo kančias popiežiui Pranciškui. Pontifikas jų išklausė, kartu su jais meldėsi ir verkė“, pranešė Vatikanas.
Anksčiau 81 metų pontifikas sakė: „Negaliu žodžiais apsakyti savo paties jaučiamo skausmo ir gėdos dėl kai kurių Bažnyčios dvasininkų vaikams padarytos nepataisomos žalos.“
Savo pirmajame kreipimesi per vizitą šioje Pietų Amerikos šalyje Pranciškus taip pat pažadėjo stengtis, kad toks išnaudojimas daugiau niekada nepasikartotų.
Jis kalbėjo prezidentės Michelle Bachelet oficialiojoje rezidencijoje „La Moneda“ , o jo kalbą didžiuliuose ekranuose viename sostinės parkų stebėję žmonės jam plojo. Vėliau tame parke popiežius maždaug 400 tūkst. maldininkų aukojo mišias po atviru dangumi.
Tačiau ne visi popiežių sutiko šiltai. Minėtų mišių metu netoli O'Higginso parko įvyko policijos ir demonstrantų susidūrimas. Policija prieš popiežių protestavusius žmones vaikė vandens patrankomis ir areštavo daugiau kaip 50 asmenų.
„Pedofilų bendrininkai“
Daugelis demonstrantų eidami O'Higginso parko link, skandavo „Pedofilų bendrininkai“.
Popiežiumi apsirengęs vyras ir du vienuolėmis apsirengę žmonės šalia esančio namo balkone išskleidė transparantą su užrašu „Pranciškus – pedofilijos nusikaltimų bendrininkas“.
Per Augusto Pinocheto karinę diktatūrą 1973–1990 metais Katalikų Bažnyčia buvo žavimasi dėl vaidmens ginant žmogaus teises, bet dabar Čilė yra labiausiai Vatikaną kritikuojanti Lotynų Amerikos šalis.
Pirmąjį popiežiškąjį Pranciškaus vizitą Čilėje temdo pranešimas apie seksualinio išnaudojimo mastą Bažnyčios institucijose, taip pat pontifiko sprendimas paskirti vyskupą, kuris, daugelio čiliečių nuomone, dangstė didžiausią šalyje lytinio išnaudojimo skandalą.
Jungtinėse Valstijose įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Bishop Accountability“ prieš pontifiko vizitą praėjusią savaitę paskelbė, kad nuo 2000 metų beveik 80 katalikų dvasininkų Čilėje buvo apkaltinti lytiškai išnaudoję vaikus.
Kai kurioms aukoms popiežiaus prašymo atleisti nepakako.
„Mums reikia konkrečių veiksmų dėl Čilės Bažnyčios, kurių popiežius nesiėmė“, – sakė vienos pasauliečių asociacijos šalies pietuose esančiame Osorno mieste atstovas Juanas Carlosas Claretas.
Jo asociacija reikalauja, kad Pranciškus nušalintų Osorno vyskupą Juaną Barrosą. 2015 metais popiežius jį paskyrė, nepaisydamas J.Barroso ryšių su demaskuotu pedofilu kunigu Fernando Karadima.
Didelė kaina
Vėliau popiežius Čilės dvasininkų atstovams sausakimšoje Santjago katedroje sakė, jog yra dėmesingas tam, ką jie daro reaguodami į šį „didelį ir skausmingą blogį“.
Pasak jo, skausmą jaučia ne tik aukos ir jų šeimos, bet ir dvasininkai.
„Žinau, kad kartais būdavote įžeidinėjami metropolitene ar einami gatve ir kad daugelyje vietų vaikštinėdami su dvasininko drabužiais sumokate didelę kainą“, – sakė Pranciškus ir pridūrė: „Turėkite drąsos prašyti atleidimo.“
Per mišias, kuriose dalyvavo ir indėnų mapučių moterų tradiciniais drabužiais, pontifikas homilijoje ragino gerbti indėnų teises ir kultūrą, kad jie būtų vertinami kaip „garbingi šios šalies vaikai“.
Anksčiau kalboje politiniams pareigūnams jis sakė, kad indėnai gali labai prisidėti prie aplinkos apsaugos.
„Mes galime išmokti iš jų, kad negali būti teisingo vystymosi populiacijoje, jei nusisukama nuo savo krašto ir visų bei visko, kas yra aplink ją“, – sakė popiežius.
Tačiau Pranciškus konkrečiai nepaminėjo mapučių – indėnų tautos, su kurios atstovais susitiks trečiadienį lankydamasis Araukanijos regiono centre Temuke, esančiame už daugiau kaip 600 km į pietus nuo Santjago.
Antradienį, pirmą pilną popiežiaus vizito dieną, padegamosiomis bombomis buvo apmėtytos trys katalikų bažnyčios, tarp jų – bažnyčia Araukanijos regione, kur gyvena dauguma mapučių.
Pirmą kartą apsilankęs moterų kalėjime Pranciškus Santjago San Choakino pataisos namų kalinėms pasakė, kad „mūsų laisvės praradimas nereiškia mūsų svajonių ir vilčių praradimo“.
Maždaug 100 kalinių pasveikino jį dainomis ir džiugiais plojimais; kai kurios buvo moterys atėjo su savo mažais vaikais.
Įkalinimo nuosprendis turi pasiūlyti asmeninio augimo galimybių, sakė popiežius.
„Viešoji tvarka neturi būti sumenkinta iki griežtesnių saugumo priemonių; pirmiausia turėtų būti rūpinamasi prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip darbas, švietimas ir didesnis įsitraukimas į bendruomenę“, – pažymėjo Pranciškus.