Nors anksčiau Čilės gyventojai didele persvara nubalsavo už dabartinės konstitucijos, priimtos 1980 metais Augusto Pinocheto diktatūros laikais, perrašymą, viešosios nuomonės apklausos rodo, kad naujasis tekstas gali būti atmestas.
Konstitucija perrašyta atsižvelgiant į 2019 metais įsiplieskusių masinių protestų reikalavimus naikinti gilią socialinę nelygybę, tačiau keli 388 straipsnių siūlomo projekto punktai pasirodė esą prieštaringai vertinami.
„Aš ją atmesiu, nes tai – blogai inicijuota konstitucija“, – naujienų agentūrai AFP Santjage sakė 66 metų namų šeimininkė Maria Angelica Ebnes.
„Tai buvo padaryta per prievartą, naudojant smurtą“, – teigė ji.
2019 metų spalį daugiausia sostinėje kilo protestai, kuriems iš pradžių vadovavo studentai, pasipiktinę planais padidinti metropoliteno bilietų kainas.
Šios demonstracijos peraugo į platesnį nepasitenkinimą neoliberalia šalies ekonomine sistema ir didėjančia nelygybe.
Nors apklausos rodo, kad naujoji konstitucija bus atmesta, jos šalininkai dar nepraranda vilties – taip pat ir dėl to, ką mato gatvėse.
Skaičiuojama, kad ketvirtadienio vakarą į oficialų kampanijos už naująją konstituciją uždarymą Santjage susirinko 500 000 žmonių, o į raginančiųjų balsuoti „prieš“ renginį – ne daugiau kaip 500.
„Žmonės masiškai eis balsuoti, ir apklausos vėl pasirodys esančios klaidingos“, – sakė Juanas Carlosas Latorre, kairuolio prezidento Gabrielio Borico valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjas.
Prezidentas pasisako už naująją konstituciją.
Privalomajame referendume atiduoti savo balsą turi teisę daugiau kaip 15 mln. čiliečių.
Diskusijos dėl autochtonų grupių teisių
Čilės gyventojai jau kartą balsavo dėl konstitucijos perrašymo ir dar kartą – dėl atstovų, kuriems pavesta tai padaryti, išrinkimo, todėl sekmadienį vyksiantis balsavimas bus jau trečias kartas per dvejus metus, kai jie eina prie balsadėžių šiuo klausimu.
Naująjį tekstą parengė konstitucinis susirinkimas, kurį sudarė 154 nariai, daugiausia nepartiniai. Jam priklausė po lygiai vyrų ir moterų, o 17 vietų buvo skirta autochtonų grupių nariams.
Pirmame naujos konstitucijos straipsnyje Čilė apibūdinama kaip „socialinė ir demokratinė valstybė“, taip pat „daugiatautė, daugiakultūrė ir ekologiška“ šalis. Dokumentu oficialiai pripažįstamos 11 autochtonų grupių, kurių nariai sudaro 12,8 proc. iš 19 mln. šalies gyventojų.
Be kita ko, projektas numato naują valstybinę sveikatos apsaugos sistemą ir žemės grąžinimo autochtonų bendruomenėms procesą. Be to, juo įtvirtinamos naujos teisės, įskaitant teisę į „tinkamą ir orų būstą“, taip pat vienodas atlyginimas už vienodą darbą vyrams ir moterims.
Pagal naująją konstituciją taip pat būtų pertvarkyta Čilės vyriausybė: vietoj Senato būtų įsteigti mažiau įtakingi „regionų rūmai“, o moterys turėtų užimti bent pusę pareigybių valstybinėse institucijose.
Daugiausia prieštarų sukėlė tai, kad naujajame tekste daug dėmesio skiriama Čilės autochtonų grupėms. Kai kurie kritikai kaltina naujojo teksto autorius bandymu tradiciškai marginalizuotas grupes paversti „aukštesnės klasės“ piliečiais.
Daug diskusijų išprovokavo ir pasiūlymai įteisinti abortą, apsaugoti aplinką ir gamtos išteklius, pavyzdžiui, vandenį, kurį, kai kurių teigimu, eksploatuoja privačios kasybos bendrovės.
„5 proc. tikimybė“
Nors pastarojo meto apklausos rodė, kad nepritariančiųjų naujajam tekstui yra 10 proc. daugiau negu pritariančiųjų, sociologė Marta Lagos mano, kad jis vis tiek gali būti priimtas.
Tikėtina, kad didžiulėje Santjago metropolijos srityje dauguma žmonių balsuos už naująją konstituciją, nors kai kuriose miesto dalyse, ypač šiauriniuose ir pietiniuose rajonuose, dauguma pasisako prieš pakeitimus, sakė M.Lagos.
„Visuomet yra tikimybė, kad visos apklausos klysta ir kad pritariančiųjų pranašumas Santjage gali kompensuoti nepalankią padėtį šiaurėje ir pietuose“, – AFP sakė sociologė.
„Nemanau, kad tokia tikimybė yra didesnė nei 5 proc., o „prieš“ stovykla turi 95 proc. tikimybę laimėti“, – svarstė ji.
Tačiau M.Lagos sakė esanti įsitikinusi, kad „atotrūkis nebus 10 procentinių punktų, kaip teigiama trijose per pastarąsias dvi savaites paskelbtose apklausose“.
Kad naujoji konstitucija būtų priimta, reikia tik paprastos balsų daugumos.
Paramą naujajai Čilės konstitucijai išreiškė apie 40 pasaulyje pripažintų ekonomistų ir politologų.
Kai kas baiminasi, kad naujasis pagrindinio įstatymo tekstas sukels nestabilumą ir netikrumą, o tai gali pakenkti ekonomikai.
„Galima pastebėti tam tikrą Čilės rinkėjų konservatyvumą, kurio nematėme daugelį metų“, – sakė M.Lagos.
Naujosios konstitucijos šalininkai teigia, kad ji paskatins didelius pokyčius konservatyvioje, socialinės ir etninės įtampos kamuojamoje šalyje ir padės pamatus labiau egalitarinei visuomenei.
Jie teigia, kad dabartinė konstitucija suteikė privačioms įmonėms laisvą valdžią svarbiausiose pramonės šakose ir sukūrė palankią terpę turtingiesiems klestėti, o vargšams sunkiai verstis.
Nors 1980 metų konstitucija buvo keliskart pakeista, ji tebėra paženklinta stigma, kad buvo priimta diktatūros laikais.
Jeigu dokumentui pritartų dauguma rinkėjų, prasidėtų kelerius metus galintis trukti procesas, kol naujoji konstitucija būtų priimta. Kongresas turėtų priimti naujus įstatymus, kad būtų išpildytos naujos konstitucijos nuostatos.
Jei naujasis tekstas bus atmestas, liks galioti dabartinė konstitucija.
