Rinkimai vyksta praėjus dvejiems metams po protestų prieš giliai įsišaknijusią nelygybę ir keliems mėnesiams po komisijos, kuri rengs naujosios konstitucijos projektą, rinkimų. Nauja konstitucija buvo pagrindinis protestuotojų reikalavimas.
Per tą gegužę surengtą balsavimą, vadinamą svarbiausiu Čilėje nuo šalies grįžimo prie demokratijos prieš 31 metus, rinkėjai nusprendė, kad tą komisiją turi sudaryti daugiausiai nepartiniai veikėjai.
Sekmadienį dėl prezidento posto varžosi septyni kandidatai iš viso politinio spektro.
Favoritais laikomi 35-erių Gabrielis Boricas iš kairiųjų aljanso „Apruebo Dignidad“, kuriam priklauso ir Komunistų partija, ir kraštutinių dešiniųjų Respublikonų partijos atstovas 55 metų Jose Antonio Kastas. Už juos balsuoti žadėjo po 25 proc. rinkėjų.
Abu jie yra vyriausybei nepriklausančių partijų atstovai.
Centristai, įskaitant kandidatą iš nepopuliaraus dabartinio prezidento Sebastiano Pineros partijos, nuomonių apklausose yra mažiausiai populiarūs. Be kita ko, apklausos rodo, kad pusė iš 15 mln. balso teisę turinčių žmonių neapsisprendę, už ką balsuos.
„Ketinu balsuoti, bet esu gana nusivylęs“, – sakė 26 metų Danilo Panesas, dalyvavęs 2019 metų protestuose. Jis sakė manantis, kad nė vienas iš septynių kandidatų nepateikė „alternatyvų, atitinkančių tai, ko reikalavo žmonės“, kai jie išėjo į gatves.
Didelė nelygybė
Demonstrantai smerkė mažus atlyginimus ir pensijas, prastą visuomenės sveikatos priežiūros ir švietimo situaciją bei, kaip teigiama neseniai paskelbtoje Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje, „nuolatinę didelę nelygybę“ tarp turtingųjų ir vargšų.
Dėl šios padėties daugiausia kaltinama Augusto Pinocheto diktatūros laikų konstitucija. Šis dokumentas daugelio yra laikomas kliūtimi socialinio teisingumo pažangai šalyje, priskiriamoje vienoms nelygiausių tarp išsivysčiusių ekonomikų.
Ši nelygybė buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 2019 metų spalį kilo masiniai protestai. Po mėnesio – ir žuvus dešimtims žmonių – vyriausybė sutiko surengti referendumą dėl naujos konstitucijos.
Tas plebiscitas, iš pradžių paskirtas 2020 metų balandį, bet vėliau atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, galiausiai įvyko praėjusių metų spalio 25 dieną.
Rezultatas buvo nedviprasmiškas: 80 proc. dalyvių nubalsavo už tai, kad naują konstituciją parengtų specialioji komisija, sudaryta tik iš išrinktų narių.
Rinkėjai gegužę į ją išrinko virtinę nepriklausomų kandidatų, daugiausia kairiųjų pažiūrų. Ši komisija jau pradėjo rengti konstitucijos projektą.
Čilės gyventojai sekmadienį taip pat rinks 155 narių Deputatų rūmus ir beveik du trečdalius senatorių, kurie dirbs, kai šalis kitais metais per privalomą referendumą spręs, ar priimti naują konstituciją.
Nežinoma, ar pakeista konstitucija turės įtakos naujojo prezidento kadencijoms ar galioms.
„Sudėtingas laikotarpis“
Antrą kadenciją, apimtą ekonominių ir socialinių sukrėtimų, baigiančio S.Pineros reitingai yra rekordiškai žemi. Čilei jis vadovavo nuo 2018 metų. Anksčiau jis ėjo prezidento pareigas 2010–2014 metais.
Šalies ekonominės bėdos paaštrėjo dėl koronaviruso epidemijos: išaugo nedarbas, fiksuota 6 proc. infliacija, smarkiai išaugo užsienio skola, labai padidėjus socialinės pagalbos ir subsidijų paklausai.
Aišku viena: didelė dalis čiliečių nori labiau į socialinius reikalus orientuotos vyriausybės, geresnės prieigos prie viešosios sveikatos priežiūros ir švietimo bei privačiai administruojamos pensijų sistemos pokyčių.
Tačiau analitikai taip pat pastebėjo, kad neseniai įvyko posūkis į dešinę. Dėl jo iš dalies kaltinamas per protestus kartais prasiveržiantis smurtas ir padegimai bei susirūpinimas dėl imigracijos ir nusikalstamumo.
Nuo 2012 metų, kai balsavimas tapo savanoriškas, Čilės rinkėjų aktyvumas buvo mažas – paprastai jis nesiekia 50 procentų.
Kad laimėtų pirmajame ture, kandidatas turi surinkti bent 50 proc. balsų, tačiau, atsižvelgiant į susilaikymo nuo balsavimo tendenciją ir didelį rinkėjų neapsisprendimą, analitikai mano, kad gruodžio 19 dieną įvyks antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame susirems du geriausiai pasirodę kandidatai.
Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku ir veiks 10 valandų. Rezultatų laukiama vėlų sekmadienį.
