Pagal naująjį teisės aktą, kuriam buvo pritarta 22 balsais prieš 13, moteriai bus leidžiama pasidaryti abortą išžaginimo atveju, iškilus pavojui motinos gyvybei bei esant grėsmei, kad vaisius gims negyvas.
Dabar, opozicijos reikalavimu, įstatymui turės pritarti Konstitucinis Teismas.
Iki šiol Čilė buvo viena iš nedaugelio konservatyvių valstybių, draudusių abortus visomis aplinkybėmis. Tokia pati tvarka tebegalioja Dominikos Respublikoje, Salvadore, Gabone, Haityje, Maltoje, Nikaragvoje, Filipinuose ir Senegale.
„Esame patenkinti. Priėmėme alternatyvių ir saugių sveikatos apsaugos variantų visoms moterims, kad ir kokius sprendimus jos bepriimtų“, – teigė moterų ir lyčių lygybės ministrė Claudia Pascual.
Konservatyviosios Čilės prezidentei, gydytojo išsilavinimą turinčiai kairiųjų pažiūrų Michelle Bachelet, šio draudimo sušvelninimas buvo vienas iš prioritetų.
C.Pascual: „Esame patenkinti. Priėmėme alternatyvių ir saugių sveikatos apsaugos variantų visoms moterims, kad ir kokius sprendimus jos bepriimtų.“
Prezidentė dvejus metus siekė pakeisti griežtą abortų įstatymą, įsigaliojusį 1989-aisiais, paskutinėmis diktatoriaus A.Pinocheto valdymo dienomis.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, abortą pasidariusioms moterims gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Penkis dešimtmečius iki A.Pinocheto atėjimo į valdžią Čilėje abortai būdavo leidžiami iškilus pavojui motinos ar vaisiaus gyvybėms.
M.Bachelet po savo pirmosios kadencijos Čilės prezidento poste 2010-aisiais tapo pirmąja Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio – „JT Moterys“ (UN Women) – vadove.
Ji buvo išsikėlusi tikslą sušvelninti abortų draudimą iki savo kadencijos pabaigos 2018-ųjų kovą.
Visais laikais konservatoriai Čilėje buvo itin įtakinga grupė, nors pastaraisiais metais jų vaidmuo priimant sprendimus tapo nebe toks svarbus. Šalyje tik 2004 metais buvo įteisintos skyrybos, o prieš dvejus metus – tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos.
